„Važiavimas dviračiu – tai visiška laisvė“, – teigia šiuo metu ko gero populiariausias modelis Lietuvoje Solveiga Mykolaitytė. Tačiau tai dar ne viskas. Nuo šio paprasto veiksmo – dviračio mynimo – žmogus ima daug geriau jaustis ir fiziškai, ir psichologiškai. „Velomaratonas“ apžvelgia dviračio naudą keliais aspektais.
„Dviratis – kaip seksas, net partnerio nereikia“, – juokiasi kalbėdamas apie dviračio naudą sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus. – Sportuojant gaminasi endorfinai arba laimės hormonai ir žmonės tampa laimingesni.“
Paprašytas įvertinti važiavimo dviračiu naudą jis pirmiausiai akcentuoja pagerėjusį kvėpavimo ir širdies kraujagyslių sistemų darbą: „Įrodyta, kad pakankamas fizinis aktyvumas bendrą mirtingumą mažina 20 proc., cukrinio diabeto išsivystymo riziką – dviem trečdaliais, širdies ligų rizikos veiksnius – per pusę. Bent pusvalandis kasdien važiavimo dviračiu, kaip ir kiekviena kita fizinė veikla – bėgimas, plaukimas, ėjimas – gali padėti išvengti lėtinių infekcinių ligų.“
Anot sporto medicinos gydytojo, vidutinio intensyvumo fizinis krūvis – normalus, iki suprakaitavimo, bet neuždusimo ar nenukritimo nuo dviračio – stimuliuoja imuninę sistemą, žmonės daug rečiau serga peršalimo ligomis.
„Įrodyta, kad fizinis aktyvumas sumažina riebalinio audinio sluoksnį, judėjimas skatina žarnų peristaltiką, mažėja žarnų, storosios žarnos vėžio rizika, taip pat krūties vėžio rizika moterims“, – tikina K. Linkus.
Dviratis dažniausiai naudojamas kaip įvadas į bet kokią treniruotę. Kodėl? „Nėra smūgio bangos, einančios per visą kūną. Įsivaizduokite, kad bėgant, kai pėda atsispiri į žemę, mus veikia triskart didesnė apkrova. Jei aš sveriu 100 kg tai mano čiurna ir per visą kūną eina 300 kg apkrova. Todėl bėgimas sėdintiems žmonėms, turintiems kažkokių sąnarių problemų, nugaros skausmų, patologijų ne visada tinka“, – teigė sporto medicinos gydytojas.
„Dviračio mynimas sušildo organizmą prieš pagrindinę treniruotę, suaktyvina centrinę nervų sistemą, kraujotaką raumenyse, kad atsidarytų spazmuoti kapiliarai, būtų geresnė deguonies apykaita raumenyje. Reikia pakelti raumens temperatūrą, kad būtų elastingesnis, minkštesnis, nebūtų traumuojamas. Tai organizmo paruošimas darbui. Kitaip tariant dviratis tam – mažiausiai traumuojanti priemonė,“ – dviračio naudą vardija sporto medikas.
„Nuo mažens mėgstu dviračius. Kai važiuoju, jaučiu laisvės pojūtį. Man tai geras būdas išsikrauti ir pasimėgauti gamta, – tvirtina dviračių mylėtoja modelis S. Mykolaitytė. – Tuo pačiu smagu, kad visas kūnas dirba – esu aktyvus žmogus, man patinka daugelis sporto šakų.“
Sėkmingą modelio karjerą turinti moteris pastaruoju metu itin populiari Lietuvoje. Gražuolę šviesiaplaukę pamatysi ir pramoginės žiniasklaidos pirmuose puslapiuose, ir įvairiuose renginiuose. „Velomaratono“ organizatoriams ji atskleidė, kad dviračius įsimylėjo nuo mažens.
„Man tai ne tik geras sportinis laisvalaikis, bet ir atsipalaidavimas, – pasakoja šiuo metu bekelės kalnų dviratį turinti moteris. – Mėgstu išlėkti į dviračių žygius gamtoje, išbandyti ekstremalesnį važiavimą. Gamtoje gali per trumpą laiką įveikti didesnius atstumus ir pamatyti gražiausias vietas, kur su automobiliu net neprivažiuosi. Visiška laisvė! “
Psichologė Aušra Naujokaitė teigia, kad važiavimas dviračiu gali prisidėti prie mūsų geresnės psichologinės būsenos – pastebėta, kad dviračio mynimas padeda sumažinti stresą, nerimą, tam tikrus depresijos simptomus.
Anot jos, važiavimas dviračiu gali būti puikiai suderinamas su svarbaus – ryšio su kitais palaikymo – poreikio patenkinimu: „Važinėjimas kartu, mynimas pas bičiulį arbatos ar ilgo žygio dviračiais su kolegomis organizavimas neabejotinai gali prisidėti prie bendro pasitenkinimo gyvenimu. Be to, tie žmonės, kurie turi išreikštą poreikį ekstremaliems pojūčiams, važiuodami dviračiu turi puikią galimybę jį patenkinti. Daugelis neabejotinai patvirtintų, kad malonus jaudulys greitai leidžiantis nuo kalno ar važinėjant kalnuotose vietovėse nuteikia gerai ne vienai dienai.“
Kaip teigė psichologė, važiavimas dviračiu susijęs su patyrimais, kurie padeda atsipalaiduoti ir užmiršti dienos rūpesčius. „Pastebėta, kad veiklos, kurios įtraukia taip, jog negalvojame apie nieką kitą, ir nepastebime kaip greitai prabėgo laikas, daro didelę įtaką mūsų laimingumo jausmui. Važiavimas dviračiu gali būti viena iš tokių veiklų, kurių metu esame susikoncentravę į tai, kas vyksta čia ir dabar, ir mažai sukame galvą apie kitus dalykus. Taip smegenys pailsi nuo rūpesčių ir jaučiamės laimingesni“, – pastebėjo ji.
A. Naujokaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad poilsis, kai nuvargę po ilgo važinėjimo dviračiu gulamės ir panyram į gilų, kokybišką miegą yra svarbi mūsų psichikos savęs atkūrimo dalis: „Tas psichinis atsistatymas turi įtakos ne tik emocinei savijautai, bet ir protinės veiklos kokybei. Ir tuomet, psichikai per naktį atsistačius, jaučiamės ne tik labiau pasiruošę emociniams iššūkiams, bet ir darbingesni.“
Pajusti laisvę, atsipalaiduoti ar pakelti raumenų temperatūrą kiekvienas dviratininkas galės rugpjūčio 21 dieną, sekmadienį, „Velomaratone“. Vilniuje vykstanti didžiausia dviračių šventė Baltijos valstybė pastaraisiais metais pritraukia apie 10 tūkstančių dviratininkų, jos startas ir finišas numatytas prie LR Seimo rūmų. „Velomaratone” mėgėjams skirtas „Ergo mėgėjų“ važiavimas (pasirinktinai 10, 20 arba 30 km), vaikai mins „Akropolio vaikų važiavime“ (2,4 km), treniruoti mėgėjai – „ Toyota Semi Sport“ (50 km) grupėje, o profesionalai – „Toyota Sport“ (100 km) važiavime.
