Šiais metais Lietuva iškovojo 3 pergales ir patyrė du itin skaudžius pralaimėjimus. Grupės etape iš pradžių 101:47 buvo sutriuškinti senegaliečiai, vėliau 92:69 įveikta Kanados rinktinė. Pirmąjį grupės etapą lietuviai pabaigė nusileisdami Australijai – 82:87.
Po to lietuviai pralaimėjo „mirk arba gyvenk“ mūšį prancūzams. Po grubios teisėjų klaidos paskutinėmis rungtynių akimirkomis švieslentėje degė pražūtingi skaičiai 75:78. Paskutinėje dvikovoje dėl garbės ir trečiosios vietos grupėje Lietuva įveikė Dominikos Respubliką – 74:55.
Lietuvos rinktinė žaidė gražų krepšinį, bet taip ir nesugebėjo peržengti nė vieno iš dviejų rimčiausių priešininkų barjerų. Tam yra keletas logiškų paaiškinimų, kurie atsispindi komandos statistikoje.
Komandiniai rodikliai
Lietuvos rinktinė abi dvikovas pralaimėjo pagal identišką scenarijų. Iš pradžių su Australija pirmoje dvikovos pusėje deficitas buvo pasiekęs beveik 20 taškų. Ir tik trečiojo kėlinio pabaigoje į lemiamą šturmą pakilę bei ketvirtajame kėlinuke jį pratęsę lietuviai sugrįžo į rungtynes. Prieš australus net turėta 3 taškų persvara (71:68), tačiau tada net trys mūsiškių atakos baigėsi nerezultatyviais išpuoliais ir australai tiesiog pasiėmė pergalę.
Su prancūzais sirgaliai išvydo panašią rungtynių pradžią, kai varžovai buvo pabėgę net 17 taškų. Bet lemiamame ketvirtyje po Luko Lekavičiaus tritaškio mūsiškiai net išsiveržė į priekį vienu tašku. Bet po tokio spurto lietuviams tiesiog pristigo kvapo ir varžovai išnaudojo tai pelnydami pakankamai lengvus taškus. Žinoma, visiems įsimins ir prancūzo Rudy Goberto ne pagal taisykles nuo lanko numuštas kamuolys. Ar tas pavogtas taškas būtų kažką pakeitęs žūtbūtinėje dvikovoje – nebesužinosime.
Šiame čempionate Lietuvos rinktinė stebuklingai išsigydė metai ir metų kankinusią „ligą“ – klaidų skaičius buvo sumažintas iki minimumo. Pagal šį rodiklį lietuviai po trijų turų buvo geriausi visame čempionate. Šiame čempionate lietuviai vidutiniškai klysdavo po 11 kartų (o po trijų turų klaidų vidurkis tesiekė 8,7).
Lietuvos rinktinės krepšininkai puikiai kovojo ir dėl atšokusių kamuolių, kurių per rungtynes vidutiniškai sugriebdavo po 39,6. Iš šio skaičiaus net 11,6 kamuolio būdavo atkovojama po varžovų krepšiu. Lietuvos rinktinė čempionate atlikdavo po 18,6 rezultatyvaus perdavimo, nors šis rodiklis su pajėgesniais varžovais buvo šiek tiek mažesnis.
Lietuvos rinktinė šį čempionatą pradėjo itin rezultatyviai. 101 taškas įmestas Senegalui, 92 atseikėti kanadiečiams, nes australams sugebėta pelnyti 82 taškus. Bet antrajame grupių etape rinktinė rezultatyvumas krito iki 74,5, o bendras pelnytų taškų vidurkis sumažėjo iki 84,8 taško.
Lietuviai čempionate žaidė gana agresyviai. Tad per dvikovą vidutiniškai mesdavo po 22 baudos metimus iš kurių pataikydavo 18 (81,2 proc.). Priekaištų negalime reikšti ir dėl dvitaškių pataikymo. Juos lietuviai realizuodavo 56,2 proc. tikslumu. Achilo kulnu šiame čempionate tapo tritaškiai metimai. Lietuviai tolimus metimus pataikė vos 27,4 proc. taiklumu. Per vieną dvikovą išmesdami beveik po 17 tolimų metimų, lietuviai pataikė vos 4,6. Tai atvėrė varžovams galimybes rizikuoti ir atidžiau saugoti baudos aikštelę nuo Jono Valančiūno ir Domanto Sabonio išpuolių.
Žaidėjų statistika
Efektyviausiai Lietuvos rinktinės gretose žaidė J. Valančiūnas. Jis per rungtynes vidutiniškai rinko po 21,2 naudingumo balą. Jonas žaidė 113 minučių, pelnė 70 taškų (14 per rungtynes), atkovojo po 8,8 kamuolio. Mūsų „centras“ atlikdavo po 1 rezultatyvų perdavimą ir išrašydavo po 1,6 bloką per rungtynes.
Antras efektyviausias rinktinėje buvo paskutinę dvikovą praleidęs D. Sabonis (15,3 naudingumo balų vidurkis). Domantas pelnydavo vidutiniškai po 10,5 taško bei sugriebdavo po 6,3 atšokusio kamuolio. Jis taip pat atlikdavo net po 3,8 rezultatyvaus perdavimo ir blokuodavo beveik po 1 metimą per rungtynes.
Į efektyviausių žaidėjų trejetą po įspūdingai sužaisto paskutinio mačo prieš Dominikos Respubliką įsiveržė rinktinės įžaidėjas L. Lekavičius (13,4 naudingumo balų vidurkis). Lukas per penkias dvikovas vidutiniškai pelnydavo po 13 taškų bei atlikdavo po 1,8 rezultatyvaus perdavimo. Rinktinės „mažylis“ atkovodavo po 1,6 kamuolio ir bent kartą „apvogdavo“ varžovus perimdamas iš jų kamuolį.
Ketvirtas pagal efektyvumą liko Mantas Kalnietis su 12,4 naudingumo balų vidurkiu. Mantas vidutiniškai pelnydavo po 10 taškų ir atlikdavo po 5,4 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes. Jis dažnai imdavosi inciatyvos atsakingais momentais ir tai pasiteisindavo.
Paskutinis dviženklį naudingumo balų vidurkį fiksavo Edgaras Ulanovas – 10 per rungtynes. Edgaras pelnydavo po 7,2 taško bei atkovodavo po 3,6 kamuolio per rungtynes. Dvikovoje su prancūzais Edgaro žaidimas nugara į krepšį suteikė viltį visai Lietuvai, bet to buvo per mažai. E. Ulanovas buvo trečias rinktinėje pagal rezultatyvius perdavimu (2,2 vidurkis).
Naudingai čempionate žaidė Marius Grigonis. Tik kartais jam pritrūkdavo šalto proto ir racionalesnių sprendimų. M. Grigonis fiksavo 8,2 naudingumo balų vidurkį. Marius rinko po 10,2 taško bei atkovodavo po 1,8 kamuolio. Dažnai jo prasiveržimai varydavo varžovus į neviltį. Nėra abejonių, kad M. Grigonis yra Lietuvos rinktinės ateitis.
Jonas Mačiulis taip pat „atidirbo“ jam patikėtas minutes. Jis rinko po 7,2 naudingumo balų vidurkį. Jonas pelnydavo po 4,8 taško ir sugriebdavo net po 3,8 kamuolio. Dvikovoje su prancūzais jis pataikė sunkų tritaškį per rankas, bet pakartoti tokio laikrodžiui skaičiuojant paskutines dvikovos akimirkas nesugebėjo.
Blankiai čempionate atrodęs Mindaugas Kuzminskas atsigavo tik jau nieko nelemiančiose rungtynėse su Dominikos Respublika. Tai padėjo Mindaugui pakelti naudingumo balų vidurkį iki 5,2 žymos. Mindaugas pelnydavo po 7 taškus bei atkovodavo po 3 kamuolius per rungtynes. Vis dėlto, gynyboje Mindaugas dažnai nespėdavo prieš vikresnius varžovus ir dažnai priimdavo prastus sprendimus puolime, kurie pasibaigdavo pražangomis.
Rinktinės debiutantas Arnas Butkevičius čempionate žaidė kiek daugiau kaip po 10 minučių. Arnas žaidimo tikrai negadino ir rinko po 4,6 naudingumo balo. Jis pelnydavo po 2,8 taško ir sugriebdavo po 2,4 atšokusio kamuolio. Šiame čempionate Arnas pasižymėjo keliais įspūdingais dėjimais.
Traumų praėjusį sezoną kankintas Paulius Jankūnas vidutiniškai aikštelėje praleisdavo po 9 minutes. Rinktinės veteranas fiksavo 3,8 naudingumo balų vidurkį. Jis pelnydavo po 4,4 taško ir atkovodavo po 1,8 kamuolio. Pauliui per trumpą laiką praleidžiamą aikštelėje buvo sukuriamos progos metimams, tačiau šie čempionate nekrito fatališkai (26,7 proc. dvitaškių taiklumas).
Nepavyko šiame čempionate sublizgėti ir kitam rinktinės veteranui Renaldui Seibučiui. Nors aikštelėje praleisdavo po 14 minučių, bet per jas Renaldas rinkdavo tik po 2 naudingumo balus. R. Seibutis pelnydavo po 2,6 taško ir sugriebdavo po vieną kamuolį.
Ir paskutinis žaidėjas – rinktinėje taip pat debiutavęs Rokas Giedraitis, kuris žaidė tik 3 rungtynėse. Rokas per jam skirtas minutes rinkdavo po 1,7 naudingumo balų. Vienintelius taškus čempionate nuo baudų metimo linijos jis pelnė paskutinėmis dvikovos su Dominikos Respublika akimirkomis.
