Ši knyga yra ne apie pergales aikštėje, o apie vaikystės siaubą, kuris paženklino visą jo gyvenimą.
„Mano tėvas nužudė mano mamą kirviu. Po kelių metų jis nusižudė mano akyse“, – atvirai rašo A. Carnevale.
Tragedija įvyko, kai jam buvo vos 14 metų. Tėvas, daugelį metų smurtavęs prieš šeimą, tą rytą užpuolė mamą prie upės, kur ji skalbė drabužius.
„Vieną rytą tėtis atsikėlė, paėmė kirvį ir nužudė mamą. Tai buvo šalia namų, prie upės, kur visos moterys skalbė, tarp jų ir mano sesuo. Aš žaidžiau futbolą netoliese. Atbėgau, pamačiau kraujuotą kirvį, paėmiau jį ir nunešiau į policiją: „Dabar matote, kas nutiko. Kiek kartų čia ėjau – dabar jau matote kraują“, – prisimena A. Carnevale.
Tėvo smurtas šeimoje tęsėsi daugelį metų, tačiau policija, kaip pasakoja A. Carnevale, atsisakydavo padėti.
„Kiek kartų ėjau į nuovadą, vis sakydavo – jei nemato kraujo, negali nieko padaryti. Namie visada tvyrojo baimė, nes tėtis galėjo bet kada tapti smurtinis, ypač prieš mamą.“
Po tragedijos A. Carnevale ir jo šeši broliai bei seserys liko be motinos. Tėvas buvo įkalintas, tačiau po kelerių metų, jau būdamas laisvėje, nusižudė sūnaus akivaizdoje.
„Aš jo nekenčiu, bet žinau – jis buvo labai sergantis žmogus, kuris niekada negavo pagalbos“, – sako buvęs futbolininkas. Ši išpažintis – ne tik asmeninė A. Carnevale drama, bet ir garsus šauksmas prieš smurtą artimoje aplinkoje.
„Užtenka smurto prieš moteris, nebūkite pamišę dėl pavydo“, – viešai kreipiasi jis, ragindamas visuomenę nebetylėti ir nelikti abejingais.
A. Carnevale istorija – priminimas, kad net didžiausių sporto žvaigždžių gyvenimuose slypi neišgydomos žaizdos, o tikrasis stiprybės išbandymas dažnai prasideda toli nuo stadionų šviesų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
