Jis supranta, kad ne visiems pavyksta tai padaryti, tačiau pirmąją žingsnį sėkmingai žengęs lietuvis neabejoja savo ryžtu. „Privalai įrodyti, kad esi jo vertas, - sakė 22-ejų boksininkas. – Svarbiausia yra pasiekti patį aukščiausią lygį ir įtikti žiūrovams: privalai pademonstruoti savo įgūdžius, reikia, kad jie tave pamiltų“.
Prieš mėnesį E. Stanionis debiutavo profesionaliame ringe surėmęs pirštines su Pekino olimpinių žaidynių dalyviu 33-ejų Nigerijos boksininku Rasheedu Lawaliu. Lietuviui prireikė vos kiek daugiau nei dviejų minučių – teisėjai sustabdė kovą ir pripažino E. Stanionio pergalę techniniu nokautu.
Atvažiavo lieti prakaito
„Jis turi sukaupęs savo patirties bagažą... Tačiau profesionalų kovos skiriasi nuo mėgėjų, - kalbėjo E. Stanionis apie savo varžovą. – Prieš kovą ardavau labai sunkiai, keldavausi penktą ryto ir eidavau 4 kilometrus iki salės. Likus keturioms savaitėms iki kovos man plyšo dešinės rankos nykščio raiščiai. Boksavausi ir treniravausi viena ranka. Profesionalų kovose boksininkai muša atvira ranka, o aš visą gyvenimą mokiausi tai daryti kitaip. Todėl patyriau traumą“.
Antra lietuvio kova turėjo įvykti Paryžiuje birželio pradžioje, tačiau dėl patirtos traumos jo pasirodymas atidėtas. „Gydausi ranką... Jau du mėnesius. Atrodo, viskas gerėja, bet daktaras sakė, kad liko gera savaitė griežtesnio režimo“, - teigė Los Andžele, klube „Wild Card Gym“, kuriame su treneriu Freddie Roachu darbuojasi pats Manny Pacquiao, besitreniruojantis lietuvis.
Treneris F. Roachas jau ne vieną kartą spaudai yra sakęs, kad lietuviui gali prilygti tik pats M. Pacquiao. „Nesu buvęs toks laimingas nuo tos dienos, kai pro mano salės duris įžengė Manny“, - apie E. Stanionio atvykimą spaudai yra sakęs treneris. Pats Eimantas neskuba sureikšminti šių žodžių. „Šnekos yra šnekos, o aš darau savo darbą. Treneriui taip atrodo? Tegul atrodo. Aš tiesiog dirbu, lieju prakaitą“, - nukirto E. Stanionis.
Vaikystės svajonė
„Kai pirmą kartą žengiau į salę tyliai sau pasakiau „Vau“, - nusijuokė E. Stanionis. – Atrodė, kad mano svajonė išsipildė. Buvo taip keista per pirmą treniruotę. Būdamas mažiukas stebėjau M. Pacquiao kovas, žiūrėjau treniruočių vaizdo įrašus iš tos pačios salės. Dabar pats lieju prakaitą joje. Negalėjau tuo patikėti“.
E. Stanionis pabrėžė, kad turi puikias sąlygas treniruotis, tačiau supranta, kad viskas priklauso tik nuo jo paties. „Niekas man nepadės, niekas man nesumokės daug pinigų už nieką. Pats turėsiu viską išsikovoti“, - sakė boksininkas.
„Norėčiau čia atsivežti savo trenerį Vidą Bružą, tačiau tai nėra paprasta, - apgailestavo sportininkas. – Būčiau galėjęs diktuoti savo kontrakto sąlygas, jei olimpinėse žaidynėse būčiau iškovojęs medalį. To man padaryti nepavyko. Tikiuosi, kad vėliau galėsiu atsivežti savo trenerį“.
Silpnų neieško
Paklaustas, ar greitai perprato profesionalų taisykles, E. Stanionis nusišypsojo. „Profesionalų kovose yra įvairių gudrybių. Galima atlikti daugiau veiksmų. Mėgėjų bokse teisėjai labai reaguoja, jei pataikai, kur nors ne taip, - kalbėjo boksininkas. - O čia teisėjai nori, kad boksininkai kovotų. Mėgėjuose atrodo, kad visi bijo kontakto. Man patinka profesionalų kovos: galima dirbti įvairiau, leidžiami ir kai kurie „nešvarūs“ dalykai. Čia tai nėra sureikšminama“.
Kalbėdamas apie profesionalų ringą E. Stanionis prisiminė ir mėgėjų ringe patirtus skaudžius... Pralaimėjimus. „Esu užsidegęs, nes dabar man nereikės kentėti tų nuteisėjavimų, kurie vyksta Europos ar pasaulio čempionatuose. Turnyruose viskas, atrodo, būna nuspręsta iš anksto. Teko man kovoti su olimpiniu čempionu viename turnyre. Laimėjau, tačiau pergalę atidavė jam. Salė tada švilpė, nes jis visą laiką ringe nuo manęs lakstė. Norėjau laimėti, bet pergalės skonio tada man nebuvo leista pajausti, - kalbėjo boksininkas. - Su treneriu visada rinkdavomės turnyrus, kuriuose kovodavo paties aukščiausio lygio boksininkai. Kam man reikalingi turnyrai, kuriuose visus savo varžovus galėčiau įveikti viena ranka?“
Prisiminęs savo pirmą profesionalią kovą su Nigerijos sportininku Eimantas kiek nuliūdo. „Taip, laimėjau pirmame raunde, bet ši kova man nesuteikė patirties. Profesionalai? Svėrimų ceremonija? Na, ir kas? - klausė E. Stanionis. - Su aukštesnio lygio kovotojais esu kovojęs ir anksčiau. Čia noriu kuo greičiau kilti aukštyn. Noriu kovoti su stipriais varžovais. Stovėdamas ringe su silpnesniais aš negalėsiu semtis patirties“.
Nėra depresijos
Pačiame Holivude dabar gyvenantis lietuvis sakė kasdien žingsniuojantis „Šlovės alėja“ į sporto salę. „Prie pat jos gyvenu. Tačiau išduosiu paslaptį: „Šlovės alėja“ – tiesiog išpūstas burbulas“, - nusijuokė boksininkas.
Paklaustas, ar Ameriką rado tokią, kokią įsivaizdavo, E. Stanionis papurtė galvą. „Čia yra brangu gyventi, tačiau nieko įspūdingo čia nėra: nei ypatingai gražu, nei ką, čia daug benamių, narkomanų ir šiaip pakvaišusių žmonių, - kalbėjo lietuvis. – Jau tris kartus keičiau savo gyvenamą vietą. Dabar man yra išnuomoti apartamentai. Radau juos visiškai tuščius, todėl nusipirkau lovą, stalą ir kėdes. Daugiau man nieko ir nereikia. Juk atvažiavau čia sportuoti, o ne gyventi“.
„Žmonės čia atrodo laimingesni. Gal dėl to, kad pinigų daugiau uždirba, o gal dėl nuolat šviečiančios saulės ir gero oro, - spėjo E. Stanionis. – Čia nėra depresijos. Geras oras numuša visas blogas emocijas. Visi čia sveikinasi. Kultūros jiems trūksta tik vairuojant“.
Paklaustas, ką veikia laisvu nuo treniruočių metu, E. Stanionis prisipažino vakarais žiūrintis įvairiausius serialus. „Dabar žiūriu „Power“. Labai geras serialas, prieš tai man patiko „Narcos“ ir „Suits“. Tiesiog vakarais nebūna, ką veikti, todėl sėdu ir „ryju“ serialus“, - juokėsi E. Stanionis.
Dar viena svajonė
Neretai klausimų, iš kur atvyko, sulaukiantis boksininkas pasakojo, kad daugelis spėja: Rusija arba Latvija.
„Tuoj pat pradedu jiems aiškinti, iš kur atvykau. Labai supykstu, kai manęs klausia, ar esu iš Rusijos. Tik pasakau, kad mažai suprantu rusiškai ir visiškai nekalbu šia kalba“, - pabrėžė E. Stanionis.
Paklaustas apie dar neišpildytą olimpinę svajonę jis nė kiek nesuabejojo. „Olimpinė svajonė yra. Visada norėjau namo parsivežti olimpinį medalį. Laukiu Tokijo olimpinių žaidynių. Tikrai dalyvausiu atrankiniame turnyre. Noriu dalyvauti olimpiadoje, - kalbėjo boksininkas. - Man patiko ši šventė. Džiaugiausi mūsų visa Lietuvos rinktinė: visų sporto šakų atstovai buvo labai draugiški, visur buvome kartu. Tai buvo didelė patirtis. Manau, kad nėra geresnio jausmo už tą, kurį jauti atstovaudamas savo šaliai. Tos emocijos yra neapsakomos“.
