Praėjusią savaitę į Lietuvą grįžo IX-oji „Tūkstantmečio odisėjos“ įgula, kuri ne tik kirto Atlanto vandenyną, bet per 17 ekspedicijos parų iš viso sukorė net 3291 jūrmyles. Tarp dvylikos jachtos „Ambersail“ narių buvo ir savaitraščio „Balsas.lt“ savaitė“ direktorius Mindaugas Rutkauskas.
Buriuotojai, išplaukę iš Halifakso (Kanada), perplaukė Atlantą ir sėkmingai pasiekė Europos žemyną – Ispanijos uostą Almeriją, kur susitiko su vietos lietuvių bendruomene, perdavė estafetę X-ojo etapo įgulai ir balsavo Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose.
Neįtikėtinas greitis
Pasak savaitraščio „Balsas.lt“ savaitė“ direktoriaus Mindaugo Rutkausko, Halifakso mieste, kuriame ir startavo šis etapas, buriuotojai iš Lietuvos buvo sutikti labai šiltai. Nors įgulos nariams pabendrauti pavyko tik su pora lietuviškų šaknų turinčių šeimų, šios jachtai pradėjus plaukti ir vis labiau tolstant nuo krantų, ilgesingai mojavo ir nuoširdžiai linkėjo sėkmės.
Tiesa, pirmosios plaukimo paros ant denio buvo neramios: daugelis dėl itin didelių bangų susirgo jūros liga.
„Pūtė stiprus 25-35 mazgų vėjas, o jachta skriejo labai greitai – iki 28 mazgų greičiu. „Ambersail“ skrodė ilgas ir aukštas 3-4 metrų bangas. Oro temperatūra buvo apie 8 laipsnius šilumos, o vandens – vos tesiekė 6-7 laipsnius. Per pirmąją plaukimo parą „Ambersail“ įveikė daugiau nei 300 jūrmylių.
Po poros parų oro sąlygos pasikeitė. Buriuotojus pradėjo lepinti šilta saulutė, oro temperatūra sušilo iki 20 laipsnių, įplaukus į Golfo srovę vandens temperatūra pakilo iki 17 laipsnių. Tačiau jachta pateko į štilių zoną ir buriuotojams teko tenkintis vos poros mazgų vėjeliu. Po drėgno, kai laivą nuolat apliedavo šaltos Atlanto bangos, ir įtempto buriavimo, štiliai buvo atokvėpis. Vėliau vėl užpūtė 8-10 mazgų vėjas, buriuotojų veidus papuošė šypsenos ir „Ambersail“ ėmė greičiau lėkti Santa Migelio salos link,“ – tikina M. Rutkauskas.
Jis atskleidžia, kad didžiausią įspūdį jam paliko neįtikėtinas greitis, kuriuo esant palankiomis oro sąlygomis plaukė jachta, gracingai slydusi nuo vienos 5-6 metrų aukščio bangos ant kitos.
Po 9 dienų – pagaliau žemė
Baimės ant denio buriuotojai nejuto, jachta buvo labai greita, bet tuo pačiu ir saugi bei patikima. Vis dėlto visi privalėjo laikytis drausmės ir ypatingo saugumo, nes kiekvienas neapgalvotas žingsnis ar pakvailiojimas galėjo baigtis tragiškai: tikimybė, kad už borto iškritusį žmogų pavyktų surasti laiku ir išgelbėti – labai maža.
Kartkartėmis buriuotojų, skrodusių Atlanto vandenyną, nuotaiką praskaidrindavo toli horizonte pasirodantys kiti laivai, virš galvų praskrendantys lėktuvai ar iš vandens išnyrantys gyvūnai: mūsiškiai savo akimis ne kartą regėjo jų jachtą sekusius delfinų būrius, vandenyne plūduriuojančius milžiniškus banginius, su kuriais susidūrimas būtų kainavęs labai brangiai, vėžlius ir net ryklį.
Kapitono Viktoro Golubovskio vadovaujamos įgulos pirmoji numatyta stotelė buvo Šiaurės Atlante esantis Portugalijai priklausantis Azorų salynas, kurį „Ambersail“ pasiekė praėjus devynioms dienoms nuo starto.
Kaip teigia M. Rutkauskas, pirmasis įspūdis išsilaipinus į sausumą ir po kojomis pajutus žemę buvo keistas – „atrodė, kad ji siūbuoja“. Vis dėlto vėliau buriuotojams pavyko apsiprasti su tvirtu pagrindu ir kiek atsipūsti nuo įtempto darbo ant denio. Pernakvoję salose įgulos nariai vėl pakėlė bures ir pasuko Ispanijos link, tiksliau iš pradžių į Gilbraltarą.
Sudėtingas, bet sėkmingas finišas
Ekspedicijai persiritus į antrą pusę ir net artėjant savo pabaigos link įgulą pasiekė liūdnos žinios – mirė kapitono V. Golubovskio žmona. Vis dėlto „Ambersail“ vadas nusprendė tęsti kelionę ir plaukti iki suplanuoto finišo – Almerijos miesto.
Priešpaskutinę dieną pasiekę Gibraltarą buriuotojai susidūrė su problemomis – niekaip nerado prieplaukos, kurioje galėtų prisitvirtinti ir pernakvoti. Galiausiai jiems nusišypsojo sėkmė ir jie rado prieglobstį, bet išplaukti jiems buvo liepta iki kitos dienos 8 valandos ryto.
Tuo bėdos nesibaigė. Plaukiant Viduržemio jūra ir artėjant Ispanijos krantų link kaip riekiant įsišėlęs vėjas suplėšė priekinę burę, taip dar labiau apsunkindamas finišą. Laimei, su visais sunkumais lietuviams susidoroti pavyko ir jie, kaip ir planuota, 17-tą parą prisišvartavo Almerijoje, kur juos sveikinimais ir aplodismentais sutiko apie 200 tautiečių.
Paklaustas, ar nesigaili, kad plaukė ir ar sutiktų dar kartą išmėginti savo jėgas panašioje ekspedicijoje, M. Rutkauskas susimąsto:
„Iš tikrųjų turėjau svajonę – perplaukti vandenyną. Ją įgyvendinau ir dabar nebeturėčiau, ką įrodyti. Plaukčiau nebent, jei tai būtų atostogos ar varžybos. Visai norėčiau palenktyniauti, bet, žinoma, tai būtų kur kas pavojingiau.“
Dabar jachtos „Ambersail“ vairas perduotas X-os „Tūkstantmečio odisėjos“etapo įgulai ir jos kapitonui Linui Baubliui. Tęsdami „Tūkstantmečio odisėjos“ misiją, šio etapo metu buriuotojai aplankys lietuvius Lisabonoje, Dubline ir Londone. Europoje jachtos „Ambersail“ laukia paskutinieji X ir IX etapai.
Priminsime, kad Lietuvos buriuotojai jachta „Ambersail“ išplaukė į „Tūkstantmečio odisėją“, kad pristatytų pasauliui Lietuvą, švenčiančią garbingą jubiliejų ir pakviestų viso pasaulio lietuvius švęsti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį vienu metu visuose penkiuose kontinentuose. Per 9 kelionės mėnesius 120 Lietuvos buriuotojų iš viso apiplauks 5 žemynus ir 19 šalių.
Liepos 5-ąją dieną, Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse, įvykdžiusi savo patriotinę misiją „Tūkstantmečio odisėjos” jachta „Ambersail“ sugrįš į Klaipėdą.
Mindaugo Rutkausko asmeninio archyvo nuotr.
