Tik kelios savaitės žymiausią Lietuvos septynkovininkę Austrą Skujytę skiria nuo Lietuvos kūno kultūros akademijos Treniravimo sistemų magistro laipsnio. Pastaruosius dvejus metus Austra Skujytė gilinosi į trenerio specialybės paslaptis, rašo LKKA.
Nors jau šiais metais ji tapo Europos vicečempione, SELL žaidynių nugalėtoja, buvo išvykusi į treniruočių stovyklas, tačiau tai nesutrukdė sėkmingai parašyti magistro tezes. LKKA Individualių sporto šakų katedros vedėjas prof. Aleksas Stanislovaitis sako, kad sportinis kelias nėra ilgas, todėl sportininkai galvoja apie ateitį.
„Austra geriausiais vertinimais baigė studijas, liko tik apginti magistro tezes. Net neabejoju, kad baigusi sportinę karjerą ji bus puiki trenerė. Austra domisi naujausiais moksliniais tyrimais, trenerių rengimo subtilybėmis, tikiu, kad ateityje užaugins ne vieną gerą sportininką“, – sakė prof. A. Stanislovaitis.
Pastaraisiais metais vis daugiau žymių sportininkų pasirenka Treneravimo sistemų studijų programą. Čia ugdomi pasaulio, Europos, šalies čempionai. Magistrantūros studijas Akademijoje baigė olimpinis, pasaulio ir Europos čempionas Virgilijus Alekna, kylančios lengvosios atletikos žvaigždės Viktorija Žemaitytė, Sonata Tamošaitytė, Rytis Sakalauskas ir kt. Gautas žinias sėkmingai pritaiko ir Lietuvos vyrų rinktinės fizinio rengimo treneris Evaldas Kondratavičius.
„Pasaulio sporto univesritetų reitinge užimame antrąją vietą. Akademijos rektorato strateginiai sprendimai pasiteisina“, – teigė LKKA Individualių sporto šakų katedros vedėjas prof. A. Stanislovaitis. Pateikiame pokalbį su būsima Lietuvos kūno kultūros akademijos treniravimo sistemų magistre Austra Skujyte.
– Austra, esate žymi sportininkė, iššūkių netrūko Olimpinėse žaidynėse, pasaulio, Europos čempionatuose. Kodėl nusprendėte siekti LKKA magistro laipsnio?
– Savo ateitį sieju su trenerio darbu, jau po 2012 m. Londono olimpinių žaidynių galvosiu ar tęsti sportinę karjerą. Pasirinkau studijas Akademijoje, nes labiausia galėjo patenkinti mano lūkesčius. Čia gera infrastruktūra, geri dėstytojai, kurie yra ir profesionalūs treneriai. Dveji metai prabėgo greitai, be to pavyko suderinti studijas ir sporto varžybas. Tai – labai svarbu.
– Birželio viduryje Akademinei bendruomenei pristatysite magistro darbą. Apie ką rašėte? Kas buvo darbo vadovas?
– Darbas siejasi su mano sportine veikla – „A. Skujytės ir pajėgiausių pasaulio septynkovininkių rezultatų kaitos ir treniruočių technologijų analizė“. Mano darbo vadovė LKKA dėstytoja dr. Jūratė Stanislovaitienė padėjo patarimais, vertinimais ir kritinėmis įžvalgomis. Esu jai už tai labai dėkinga.
Darbe gilinausi kaip keitėsi septynkovės rezultai nuo 1983 iki 2009 metų. Analizavau savo ir pasaulio septynkovininkių rezultatų kaitą amžiaus aspektu bei olimpinio ciklo metu. Lyginau savo ir pajėgiausių pasaulio septynkovininkių treniruočių metu atliktus metinius krūvius: gilinausi, kiek jie treniruočių atlieka ir varžybų dalyvauja , kokioms rungtims skiria daugiausia dėmesio. Kokį skaičių atlieka šuolių bei pratimų su pasunkinimais. Taip pat vienas iš mano darbo uždavinių buvo palyginti savo pačios atliktus krūvius ruošiantis 2004 m. pasaulio ir 2011m. Europos lengvosios uždarų patalpų čempionatams.
– Kas buvo sunkiausia?
– Nustebau, kad net anglų kalba apie septynkovės rungtį trūksta literatūros. Šia tema nedaug rašyta ir Lietuvoje. Kelias knygas radau rusiškai, bet terminus išversti buvo sunkoka. Lengviau angliškai ( šypsosi).
Išsamiai perskaičiau Virgilijaus Aleknos magistro tezes, juk jis taip pat Akademijos magistras, o ir darbai mūsų panašūs. Virgilijus išsamiai analizavo disko metikus, aš – septynkovininkes. Nelengva buvo rašyti ir todėl, kad tai mano pirmosios mokslinės tezės. 2003 m. baigiau Kanzaso valstijos (JAV) universitetą, ten bakalauro darbo nereikėjo rašyti, tik išlaikyti egzaminus. Po šešerių metu nebuvo lengva grįžti į aukštąją mokyklą.
– Kiek savo tezes pritaikysite savo sportinėje karjeroje? O gal ir po kelerių metų, kai imsitės trenerio darbo?
– Įdomu buvo palyginti savo ir kitų sportininkių treniruočių ir varžybų krūvius. Tyrimas atskleidė ir pasirengimo trūkumus, ką reiktų keisti ir tobulinti. Jei ateityje dirbsiu trenere, nemažai žinių galėsiu panaudoti, nors tai tik pradžia. Gilintis dar reikia į daugelį aspektų, tačiau kaip sportininkė, patirties turiu nemažai, norėčiau ją perduoti ateinančiai legvaatlečių kartai.
– Kodėl pasirinkote studijas Akademijoje?
– Net neabejoju, kad čia gerai rengia trenerius. Akademijoje dirba ilgametę patirtį turintys dėstytojai, kurie ne tik perteikia savo sukauptas žinias, bet ir skatina mąstyti, domėtis ir ieškoti informacijos naujų mokslinių straipsnių šaltiniuose.
Man studijos buvo labai naudingos, jas pritaikysiu ir ruošdamasi bei dalyvaudama varžybose. Mokslas nuolat tobulėja, nemažai atrandama mano srityje, todėl suprantu, kad dirbdama trenere nuolat turėsiu gilintis ir į mokslo naujienas. Nors šiuo metu į doktorantūrą stoti neplanuoju, bet kas žino, gal magistrantūra ir nebus galutinė mano stotelė.
