Šių metų kovo 31 - balandžio 5 dienomis Vilniuje pirmąkart vyksiančiame Europos imtynių čempionate varžysis net apie tūkstantis sportininkų iš 41 šalies. Nepaisant milžiniškos konkurencijos, iš mūsų šalies imtynininkų tikimasi itin gero pasirodymo ir medalių.
Nenumaldomai artėjant bene laukiamiausiam 2009 metų sporto renginiui Lietuvoje savaitraštis „Balsas.lt savaitė“, kuris yra vienas iš čempionato rėmėjų, nusprendė pakalbinti Lietuvos imtynių federacijos prezidiumo narį Algirdą Butkevičių ir pasiteirauti jo apie tai, kaip vyksta pasiruošimas Senojo žemyno pirmenybėms ir ko yra tikimasi iš geriausių mūsų atletų.
Geri rezultatai – ir imtynių federacijos nuopelnas
– Esate vienas iš Lietuvos imtynių federacijos prezidiumo narių. Trumpai papasakokite, ką veikia tas prezidiumas ir kokios jo narių funkcijos? - „Balsas.lt savaitė“ paklausė A. Butkevičiaus.
– Lietuvos imtynių federacija turi prezidentą, du jo pavaduotojus, kurie rūpinasi laisvosiomis ir graikų-romėnų imtynėmis, ir prezidiumą. Esame atsakingi už imtynių vystymą Lietuvoje, sportininkų ugdymą ir jų pasiruošimą svarbiausioms kovoms tiek šalies pirmenybėse, tiek Europos ir pasaulio čempionatuose bei olimpiadose.
Čia jau galima būtų ir truputį pasigirti, nes graikų-romėnų imtynėse turime keletą atstovų, kurie sėkmingai pasirodo svarbiausiuose planetos turnyruose ir olimpinėse žaidynėse. Žinoma, čia daugiausiai pačių atletų ir federacijos prezidento nuopelnas, bet ir mes jaučiamės prie to šiek tiek prisidėję.
Imtynių federacija yra labai darbšti, drausminga ir siekia bendro tikslo. Todėl ir nereikėtų stebėtis, kad mums buvo suteikta teisė rengti jau trečią tarptautinį imtynių čempionatą, o tai – didžiulis pripažinimas.
Laikas organizuoti čempionatą – nedėkingas
– Kaip sekasi ruošis Senojo žemyno pirmenybėms? Ar krizės metų nesusiduriate su jokiais sunkumais?
– Laikas organizuoti imtynių čempionatą šiemet yra tikrai labai nedėkingas. Būtų geriau, jei būtume galėję praėjusiais metais surengti šias varžybas, nes dabar finansinė šalies padėtis nėra pati geriausia: bus daug sunkiau tiek tinkamai paruošti mūsų sportininkus, tiek suorganizuoti patį čempionatą, bet galiu drąsiai užtikrinti, kad mums pavyks, nes čia yra jau prestižo klausimas.
Turime parodyti, kad problemas galime įveikti. Svečiai, atvažiavę pažiūrėti šio čempionato, turi išvykti su gera nuotaika, gerais įspūdžiais ir gerais atsiliepimais. Atsižvelgdami į krizę tikimės, kad mums nebus keliami patys aukščiausi reikalavimai ir kad į mažas problemėles niekas per daug nekreips dėmesio ir bus atlaidesni. Juk krizė visame pasaulyje, ne tik pas mus.
– O ar FILA atstovai domisi padėtimi Lietuvoje ir tuo, kaip čia vyksta pasiruošimas?
– Tarptautinės imtynių federacijos (FILA) atstovai jau du kartus buvo atvykę į Lietuvą, įvertino, kaip vyksta pasiruošimas, jiems viskas patiko, todėl išvyko ramūs.
Lietuvos garbę gins 19 imtynininkų
– Ar visi pajėgiausi mūsų šalies imtynininkai yra sveiki ir gali visa jėga rengtis čempionatui?
– Šiuo metu visi yra sveiki. Per treniruotes būna, kad vienas kitas gauna smulkias traumas, bet tai nieko rimto. Tikimės, kad ir iki pat čempionato pradžios viskas vyks sklandžiai, išvengsime traumų ir pasiruošimas bus sėkmingas.
– Kokie tikslai yra keliami Lietuvos imtynininkams šiame Europos čempionate?
– Dar oficialaus susitikimo su sportininkais nebuvo ir konkrečių tikslų jiems neiškėlėme, bet net neabejoju, kad jie ir patys puikiai jaučia savo galimybes. Prieš čempionatus su kiekvienu dalyviu būna labai griežtas pokalbis, sportininkui pasakoma, kad jis turi jausti labai didelę atsakomybę, nes atstovauja Lietuvai. Visa tai daroma ne tam, kad jiems įvarytume baimės, bet tam, kad jie suprastų, ko iš jų tikimasi.
Po turnyrų su tais pačiais sportininkais vėl būna pokalbiai, tik, žinoma, jau kiek kitokio pobūdžio. Vienus sveikiname ir padovanojame, o kitiems duodame pylos, tad tie pokalbiai nebūna patys maloniausi.
– Vis dėlto gal drįstumėte prognozuoti, kiek medalių iškovos mūsiškiai?
– Labai sunku pasakyti, bet manau, kad galima būtų iškovoti tris medalius. Daugiausiai tikimės iš tų, kurie pastoviai dalyvauja tarptautiniuose turnyruose ir kurie dalyvavo olimpinėse žaidynėse, nes jie yra lyderiai. Imtynės – tokia sporto šaka, kurioje rezultatai labai daug priklauso ir nuo burtų, varžovų bei psichologinių dalykų, todėl ne visada viskas ir pavyksta.
Šiemet į laisvųjų imtynių atstovus didelių vilčių nededame, nes ten mūsų sportininkai yra truputį silpnesni ir mažiau pasiruošę nei graikų-romėnų imtynininkai, iš kurių ir tikimės geriausių rezultatų bei, be abejo, medalių. Vis dėlto vyrai kovos namuose, turi pasirodyti gerai.
Šiame Europos čempionate dalyvaus ir penkios mūsų moterys. Nors Lietuvoje moterų imtynės dar nėra labai stiprios, neturime lygiaverčių varžovių treniruotėms, trūksta tarptautinių varžybų patirties. Taigi iš jų nieko daug ir nereikalausime. Bene perspektyviausia yra Vaida Puidaitė, kuri prizininke tikriausiai dar nebus, bet į geriausiųjų aštuntuką jau gali patekti.
Iš viso Lietuvos garbę gins 19 imtynininkų, o pačiame čempionate varžysis net apie 1000 dalyvių iš 41 šalies. Stipriausi konkurentai – iš Rusijos, Ukrainos, Azerbaidžano, Turkijos ir kitų gilias imtynių tradicijas turinčių šalių.
Imtynės populiarėja
– Pastaraisiais metais mūsų imtynininkai tarptautinėse varžybose pasiekia puikių rezultatų. Ar tai rodo, kad imtynės Lietuvoje šiuo metu išgyvena pakilimą?
Kitaip pavadinti ir negalėčiau. Pradedant jauniais ir baigiant vyrais praktiškai visuose turnyruose turime prizininkų. Žinoma, gal kiek apmaudu, kad neturime pasaulio čempiono. Kiekgi gali Rimantas Bagdonas būti vieninteliu lietuviu pasaulio čempionu nuo 1965 metų?
Tiesa, galiu pasakyti, kad žmonių susidomėjimas imtynėmis dabar yra taip pat smarkiai išaugęs, net vaikų į treniruotes ateina daugiau. Taigi tikimės, kad artėjantis Europos čempionatas dar labiau prisidės prie šios sporto šakos populiarinimo.
– Ar pasiekti gerų rezultatų gali padėti tai, kad čempionatas vyks namuose?
– Imtynėse aplinka yra labai svarbi. Tai dvikovė sporto šaka, tad namų sienos dažniausiai padeda. Svarbiausia yra „neperdegti“, nes varžybų ateina pasižiūrėti sportininkų draugai ir artimieji, o tai gali sutrukdyti, sukurti papildomo jaudulio.
Kita vertus, kai varžybos vyksta namuose, sportininkams lengviau laikytis režimo, nes viskas čia sava ir pažįstama, nieko nereikia keisti ar taikytis prie naujų sąlygų.
Žiūrovų laukia šventė
– Kiek maždaug kainuos Lietuvai šių pirmenybių surengimas?
– Tikimės paramos iš Vyriausybės, prašome 340 tūkstančių. Manome, kad čempionato surengimas iš viso gali kainuoti iki 1,5 milijono litų. Suma nėra maža, bet tikimės surasti ir rėmėjų.
– Ko palinkėtumėte Lietuvos imtynininkams ir žiūrovams, kurie ateis jų palaikyti į Europos čempionatą?
– Imtynininkams palinkėčiau sėkmingų burtų ir kovų. Jie turi jausti imtynių federacijos ir savo artimųjų paramą bei pateisinti mūsų lūkesčius. Labai norėčiau, kad į varžybas susirinktų kuo daugiau žiūrovų, nes juk tikrai neaišku, kada vyks kitas Europos čempionatas Lietuvoje.
Žiūrovų laukia įspūdingos stipriausiųjų Europos imtynininkų kovos, kurias įdomu bus stebėti ne tik šios sporto šakos specialistams ar gerbėjams, bet ir tiems, kurie niekada iki tol per daug nesidomėjo imtynėmis. Mūsų laukia šventė, o kiekviena šventė suteikia teigiamų emocijų. Tai bus puiki proga bent kuriam laikui pamiršti visas tas krizes, įtampas, rietenas ir problemas.
– Ačiū už pokalbį ir sėkmės!
