Stulbinamą karjerą pasiekusi Lietuvos klasikinių sportinių šokių žvaigždė Arūnas Bižokas nesirengia vaikytis titulų rekordo, iš šokimo siekia pajusti malonumą ir galvoja, kad laikas susitvarkyti asmeninį gyvenimą.
Klasikinių sportinių šokių profesionalų organizacijos „World Dance Council“ pasaulio reitingo lyderis, dviejų pastarųjų profesionalų planetos pirmenybių nugalėtojas A. Bižokas išskirtiniame interviu portalui balsas.lt teigė, kad antros savo gyvenimo pusės dar nerado.
„Savo gyvenimo už šokių aikštelės su dabartine šokių partnere Katiuša Demidova nesieju, o kažko ieškoti nėra kada, – juokėsi 32 metų šokėjas. – Dėl to ir pažiūrėsiu, kiek čia ilgai dar šoksiu. Asmeninį gyvenimą taip pat reikia susitvarkyti.“
Jis tvirtino, kad kol kas planuoja dar kitais metais šokti: „Veikiausiai ir pasaulio čempiono vardą vėl ginsime. Dar nenorime sustoti.“
– Galbūt po trečio pasaulio čempiono titulo dar labiau nesinorės sustoti, – balsas.lt paklausė A. Bižoką.
– Iki rekordo dar toli. Jis priklauso britams Marcus ir Karen Hilton. Jie profesionalų pasaulio čempionais tapo 9 kartus.
– Šiais metais ant planetos pirmenybių apdovanojimų pakylos puikavosi du lietuviai. Pirmoje vietoje JAV atstovaujantys A. Bižokas ir K. Demidova, o antroje – Italijos garbę ginantys Mirko Gozzoli ir Edita Daniūtė. Nebuvo kurioziška?
– Buvo įdomu ir atrodė gerai. Šypseną net išspaudžiau. Juk su Edita esame buvę ilgamečiai šokio partneriai. Neblogai, kai pagalvoji, kad šokėjai iš Lietuvos pasiekė tokį aukštą lygį...
– E. Daniūtė neseniai užsiminė, kad jūsų išsiskyrimas abiem išėjo į naudą?
– Galiu patvirtinti. Būtų sunkiau, jeigu būtume likę poroje. Net nebūčiau net pagalvojęs, kad viskas taip gerai pavyks. Per trejus metus, kiek šoku su Katiuša, pavyko laimėti du pasaulio čempionatus. Edita – antra pasaulyje, o Europoje – pirma. Nežinau, ar istorijoje kada taip būtų pasisekę. Pagrindiniuose turnyruose konkuruojame, tačiau tikrai nesistumdome ir kreiva akimi vienas į kitą nežiūrime (juokiasi). Kai tik išsiskyrėme, Edita sureagavo audringai, manė, kad tai neteisinga, bet dabar aistros nurimo, bendraujame draugiškai.
– Esi šokęs ir mėgėjų, ir profesionalų pasaulio čempionatuose. Ar tarp jų yra skirtumai?
Profesionalų – aukščiausio lygio. Čia šoka kažkada buvę pasaulio mėgėjų čempionai, todėl varžybos čia brandesnės. Poros patyrę, tokių dalykų kaip mėgėjų varžybose, kai nepatyrę šokėjai susiduria, čia jau beveik nėra. World Dance Council (WDC) profesionalų varžybose nėra solo šokių, bet yra atliekamas vadinamasis „basic dance“. Tame šokyje draudžiama daryti nestandartines figūras. Tokie niuansai, bet didelio formato skirtumo nėra. Vertinama pagal tuos pačius kriterijus.
– Daug kalbama apie subjektyvų tendencingą teisėjavimą sportiniuose šokiuose...
Tarp profesionalų negirdime tokių dalykų, kad šalys darytų didelę įtaką vertinimams. Tarptautinė sportinių šokių federacijos (IDSF) mėgėjų varžybose didelę įtaką dabar daro Italija ir Rusija, todėl poroms iš mažesnių šalių sunku prasimušti. Donatas Vėželis ir Lina Chatkevičiūtė tai pajuto savo kailiu, kai nepateko į planetos pirmenybių finalą, nors yra verti ten šokti. Kad ir kiek sistema būtų tobulinama, vis tiek bus diskutuojama dėl teisėjų objektyvumo. Mano nuomone WDC varžybos objektyvesnės nei IDSF.
– Kur praleidi daugiausiai laiko?
– Kelionėse. Į Lietuvą grįžtu keturis ar penkis kartu, tačiau pabūnu vos kelias dienas. Tėtis pasitinka, praleidžiame kartu kažkiek laiko. Susitinku su draugais ir pažįstamais. Laiko nedaug, tad dažniausiai su artimaisiais...
– Šokiai tapo tavo gyvenimu. Koks jis tavo akimis?
– Skrendi, šoki, skrendi ir vėl šoki. Pagrindinė mūsų veikla dabar – pasirodymai šou programose. Pagal savo pasirinktą muziką pritaikome choreografiją ir demonstruojame visus penkis klasikinius šokius. Tradicinės didelės rinkos – Japonija, Honkongas. Ten šokiai labai populiarūs. Jie kviečia geriausias pasaulio poras.
– Ar yra veikla, tave dar siejanti su Lietuva?
– Su kolegomis organizuojame Vilniaus šokių festivalį birželio mėnesį. Tenka susitikti ir daug ką aptarti. Kartu su Eimučiu Andriuškevičiumi turime studiją „Šokio harmonija“. Ji veikia jau šešis metus. Su kitais šokių klubais ir studijomis Lietuvoje esame įkūrę Lietuvos pramoginių šokių asociaciją. Esu jos vienas prezidiumo narių. Žodžiu, esu aktyvus ir Lietuvos šokių gyvenime.
– Kur tavo „namai“ užsienyje?
– Niujorke, tačiau nepasakyčiau, kad ten ilgai būnu. Atvažiuoju ir išvažiuoju, nes reikia keliauti. Toronte kartu su šeima iš Lietuvos esu studijos „Olimpic stars dance academy“ savininkas. Ji – viena didžiausių Toronto priemiesčiuose. Ten yra trys didelės salės, samdomi treneriai. Yra ir trenerių iš Lietuvos – anksčiau studijoje dirbo Marijus Germanavičius, dabar – Marius Kriukelis.
– Nuo 7 metų šoki. Kaip keitėsi tavo mėgstamiausi šokiai?
– Su kuriuo šokiu daugiau dirbu, tas ir mėgstamesnis. Ir dabar dažnai mėgstamiausi šokiai keičiasi. Didesnį įspūdį dabar daro šokio išraiška su muzika. Anksčiau labiau patiko tam sportinis aspektas, kai pademonstruojamas greitis ar lankstumas. Dabar tai ne taip jau svarbu. Sunku būtų įvardyti, koks šokis mano mėgstamiausias – visi patinka.
– Koks žmogus yra šokių partnerė Katiuša?
– Tai ideali man partnerė, nes mums labai sekasi. Jos charakterio bruožai nulėmė, kad ji tiek daug pasiekė. Katiuša užsispyrusi, reikli, darbšti. Treniruojamės priklausomai nuo situacijos – kai daug keliaujame, laiko nelieka, todėl prieš pasirodymus prisiminame šiek tiek šokius, pasimankštiname ir viskas. Kai lieka mėnuo iki svarbių varžybų, galime treniruotis ir iki 6 valandų per dieną.
– Kiek dar šoksi?
– Nežinau, bet amžius – ne kliūtis. Pavyzdžiui buvęs Katiušos šokių partneris Jonathanas Wilkinsas baigė karjerą, kai jam suėjo beveik 40.
– Ar šokėjams aktualus traumų klausimas?
– Tai nėra toks sportas, kuriame pasitaiko daug traumų. Aišku, būna su amžiumi keliai, klubai pradeda streikuoti. Didelių traumų mano karjeroje nebuvo, negaliu skųstis.
– Kiek frakų pakeiti per metus?
– Frakus keičiu du ar tris kartus per metus. Batus kečiu dažniau. Neskaičiuoju. Keisčiau rečiau, jeigu nebūtų rėmėjų. Manau, kad pora porų per metus tikrai užtektų.
– Ar su K. Demidova esate patys sau treneriai?
– Kartais samdome trenerius, kad pažiūrėtų iš šalies ir pasakytų savo nuomonę, bet dažniausiai patys sau esame treneriai.
– Ar turi dar su šokiais neįgyvendintų svajonių?
– Esu patenkintas, ką pasiekiau. Dabar iš šokimo norisi pajusti malonumą.
