Pokalbio su S. Adomatiene pradžioje teko nusikelti į 1965-sius, kai Panevėžyje buvo atidarytas baseinas. Ten iš Vilniaus persikėlusi ir neseniai Kūno kultūros institutą baigusi mergina buvo tikra savo sporto šakos patriotė.
Kol baseinas dar tik buvo statomas, ji, kaip pati pasakoja, bėgdavo ir bėgdavo prie duobės ir laukė, tačiau ne rankas sudėjusi. „Per trejus metus susirinkau vaikučių ir mes dirbome su choreografija, akrobatika. Kai atsidarė baseinas, mes jau skraidėme“, – prisimena S. Adomaitienė.
Moteris pasakoja, kad kartą per mėnesį su savo auklėtiniais treniruotis važiuodavo į Vilnių arba Rygą: „Tie mano gražuoliai buvo labai stiprūs. Panevėžiečiai buvo stipriausi Lietuvoje. Aš labai mėgau techniką, labai mėgau tą pradžių pradžią. Jei mano vaikai šokinėdavo, buvo žavinga žiūrėti.“
Panevėžyje ponia Stanislava Adomaitienė dirbo tris dešimtmečius, tačiau viskas baigėsi, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę. Pašnekovė sako, kad tada šuolius į vandenį nugalėjo kiti verslai. „Man sakė, kad reikia kovoti, bet aš nusprendžiau, kad nesu Don Kichotas ir su vėjo malūnais nepakovosiu“, – pasakojo ilgametė trenerė.
Paklausta apie talentų atranką, S. Adomaitienė kalbėjo, kad toli gražu ne visi gali pasiekti aukštą lygį. Jos manymu, negražiai sudėtas sportininkas, įdėjęs daug darbo, gali tapti vidutinioku, todėl išvaizda taip pat yra svarbi.
Ji sako, kad dabar Lietuvoje yra likęs tik mėgėjų lygis, o Panevėžys yra per mažas miestas, kad tokia nepopuliari sporto šaka galėtų gyvuoti. Tiesa, mėgėjišku lygiu šuoliais į vandenį užsiimama Vilniuje ir Kaune. Savo darbo subtilybių nepamiršusi sporto veteranė negailėjo patarimų dalyviams, kai vasarį nuvyko į mėgėjų ir senjorų čempionatą.
„Aš juos treniravau: pribėgau, rodžiau, aiškinau. Neiškenčiu, duodu visiems patarimus. Iš namų išėjau, norisi, niežti galvą“, – juokėsi pašnekovė. Ji pasakojo ir įdomią istoriją, kai tarp mėgėjų pamatė ir Nerijų Mačiulį.
Ekonomistas, pasak ponios Stanislavos, vieną šuolį atliko taip gerai, kad buvusi trenerė jį pagyrė. Kaip pasakojo S. Adomaitienė, N. Mačiulis šiuo sportu užsikrėtė, kai buvo kelionėje ir nušoko nuo 9 metrų aukščio uolos.
Prisiminė šuolių į vandenį veteranė ir savo dalyvavimą projekte „Šuolis“, kur ji į baseiną nėrė kartu su garsiuoju krepšinio masažistu Juozu Patkevičiumi. Tiesa, pavyko ne viskas.
„Truputį apsijuokiau. Juozukas šoko nuo septynių metrų, aš nuo penkių. Užsidegė lempos, o aš taip sutrikau, kad žiūriu Juozukas jau lekia ore. Aš greitai pribėgau prie krašto ir nusileidau, bet labai nesėkmingai. Jis gražiai nušoko, o aš persiverčiau. Paskui namo važiuoti nenorėjau, tokia gėda...
Ir mano kiemo vaikinai, ten jie truputį valkatauja, šypsojosi iš tolo, gyrė mane, kad vis tiek labai gerai padariau“, – linksmą istoriją pasakojo Stanislova Adomaitienė.
Po to, kai teko iš šuolių į vandenį sporto pasitraukti, moteris buvo išvykusi pas vieną savo auklėtinę į JAV. Ten pagyveno trejus metus, vėliau 10-metį praleido Vokietijoje.
Be Stanislavos Adomaitienės LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė įteikė apdovanojimus neseniai jubiliejines sukaktis minėjusiems olimpiniam sąjūdžiui nusipelniusiems žmonėms. Olimpinė žvaigždė įteikta Alytaus merui, aktyviam sporto puoselėtojui Vytautui Grigaravičiui. LTOK medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“ apdovanota ilgametė Lietuvos žolės riedulio rinktinės gydytoja Laima Šiaudinienė, LTOK prizas „Citius. Altius. Fortius“ įteiktas „Lietuvos žinių“ sporto žurnalistui Sauliui Ramoškai.
