Kalbamės su vienu iš vairuotojų, kuriam buvo atimta teisė vairuoti. Pašnekovas pageidavo vardo nenurodyti. Redakcijai vardas ir pavardė žinomi.
Kada praradote vairuotojo pažymėjimą? Kuriam laikui?
Maždaug prieš kokius 6 metus. Neturėjau teises vairuoti 1 metus laiko. Man tuomet buvo maždaug 26.
Dėl kokių priežasčių?
Buvau jaunas ir kvailas. Galvojau, kad su visais įmanoma susitarti ir dažnai nekreipiau dėmesio į tokius ženklus kaip greičio apribojimas, pėsčiųjų perėja ar automobilio techninės apžiūros negaliojimas. Kitaip tariant, susikaupė istorija ir pareigūnai nusprendė apsaugoti mane nuo manęs paties.
Ar manote, jog tai teisinga?
Tuo metu pykau ir buvau įsiutęs. Aš turėjau įmonę ir man reikėjo kiekvieną dieną keliauti po įvairius Lietuvos kraštus, o neturint vairuotojo teisių tai buvo didelis išbandymas visai šeimai... Bet dabar pagalvojus, tai kitokio sprendimo net ir nereikėjo tikėtis. Man tiesiog reikėjo pailsėti ir pareigūnai man tą galimybe suteikė. Trumpai tariant, manau, kad tai buvo teisinga. Gal ne už ką man atėmė teises, bet už tai, kad apskritai atėmė.
Ar manote, kad vairuotojo pažymėjimo atėmimas yra veiksminga norint didinti saugumą kelyje?
Manau, kad taip. Tik žinoma, kaip ir visur, yra išimčių.
Ar šis įvykis paskatino jus pamąstyti apie savo elgesį kelyje? Kokios mintys kilo?
Taip, tai pakeitė mano vairavimo manieras. Tiesiog, pakankamai sunku jas paskui atsiimti. Reikia išlaikyti psichologinį testą, tiesa, jis skirtas daugiau dėl alkoholio vartojimo praradusiems teises. Dar perlaikyti iš naujo vairavimo egzaminus. O jei turi daugiau kategorijų, visas ir reikia perlaikyti, tai yra labai brangu. O mintys, kurios tuomet kilo, tai, kaip ir sakiau, buvo labai sunkus etapas: pyktis, apmąstymai, ramybė, susitaikymas. Iš tikrųjų manau, kad tai paties Dievo planas mane nuraminti.
Kokiais atvejais siūlytumėt žiūrėti atlaidžiau, o kada neabejotinai atimti vairavimo teisę?
Į chuliganišką vairavimą atlaidžiau. O išgėrusiems alkoholio vairuotojams – atimti vairavimo teisę.
