Lietuvos kelių policijos tarnybos administracinės veiklos specialistė Marija Kazanovič patvirtino, jog šiais metais, iki liepos 25 dienos, dėl neblaivių vairuotojų kaltės, Lietuvos keliuose įvyko 885 eismo įvykiai. Juose sužeista 114 žmonių, žuvo 8 asmenys. Tad norisi kelti diskusiją, ar neteisinga būtų galvoti, jog jei bent kiek geriame, tai tą dieną derėtų nerizikuoti savimi, kitais ir tiesiog nevairuoti.
Anonimu pageidavęs išlikti asmuo sutiko pasikalbėti apie tai, kodėl sėda prie vairo išgėręs alkoholio (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
- Ar sėdate prie vairo pavartojęs nors kiek alkoholio? Kaip vertinate tokį savo elgesį?
- Taip, sėdu, bet girtas niekada nevairuoju. Po bokalo, dviejų atsisėdu ir važiuoju, nes žinau, kad galiu. Aišku, ne iš karto, nes žinau ribas, kada galima važiuoti, kada ne. Nesu važiavęs visiškai girtas, nesu pripūtęs į alkotesterį daugiau nei 0,4 promilės. Nors kiti, tiek pat išgėrę, pripučia daugiau. Mano toks organizmas, todėl drąsiai ir sėdu prie vairo. Bet visgi niekada iškart išgėręs nesėdu vairuoti, turi praeiti kažkiek laiko.
- Jūsų pastebėjimu, kiek jums reikia laiko, jog pavartojus alkoholio, kraujyje jo neliktų?
- Sakyčiau, po bokalo valanda. Jei du bokalai, dvi valandos. Tačiau čia maždaug, priklauso nuo daug ko, kaip tą dieną jaučiuosi, tiesiog pats jaučiu.
- Kaip dažnai vairuojate pavartojęs alkoholio?
- Kartą, du kartus per mėnesį.
- Kodėl manote, kad išgėręs galite vairuoti? Ar tuomet jaučiatės fiziškai pajėgus?
- Visiškai, tarsi nevartojęs. Aš save pažįstu ir net sustabdžius policijai, nebijočiau pūsti į alkotesterį. Juk jei jausčiausi apsvaigęs, nesėsčiau prie vairo jokiais būdais. Yra tekę pūsti į alkotesterį sustabdžius policijai ir tik pasitvirtino, kad gerai jaučiu savo organizmą, neįpūčiau daugiau leistinos normos.
- Ar buvo situacijų, kai atkalbinėjote neblaivų asmenį nuo vairavimo?
- Taip, buvę, kad aš atkalbinėjau, bet jau čia kai kritinė situacija, vos pastovi žmogus ir žada kažkur važiuoti.
- Gal pamenate situacijų, kai jus atkalbinėjo kiti?
- Ne, nes jei atrodau girtas, pats nesėdu vairuoti.
- Galbūt manote, kad reikia neriboti ir leisti vairuoti išgėrusiems, jei jie patys jaučia, kad gali? Kaip reaguotumėte į tokį sprendimą?
- Ne, nemanau, būtų tada didelių nukrypimų, nes vienam atrodo taip, kitam kitaip. Koks nors girtas po to sakytų, kad jis negirtas. O jei būtų dar mažesnis kiekis alkoholio leistinas, gal ir aš net po vieno bokalo išvis nevairuočiau, tačiau dabar galima ir išgerti, nes minimali dozė – leistina.
- Ar esate girdėjęs baisių nelaimių, įvykusių dėl grito vairuotojo kaltės?
- Žinoma, praktiškai vos ne kasdien žiniasklaidoje.
- Kaip siūlytumėte stabdyti tai, jog neblaivūs žmonės vairuoja?
- Siūlyčiau sankcijas, kad jei žmogus viršija leistiną normą, būtų iškart atimamos teisės, automobilis, sodinama į kalėjimą ar panašiai.
Neįmanoma žinoti, kaip tą dieną organizmas apdoros alkoholį
Biomedicinos mokslų daktaro, profesoriaus Aurelijaus Verygos teigimu, žmonės apsvaigsta nuo skirtingo alkoholio kiekio dėl daugybės dalykų, kurių kategoriškai apibrėžti negalime. Daug kas priklauso ir nuo to, ką, kiek žmogus tą dieną valgė, kokia jo fizinė būklė.
Dėl šios priežasties profesorius skeptiškai vertina įvairias programas, kur žmogus suvedęs savo fizinius duomenis, neva tai apsiskaičiuoja, kokį kiekį alkoholio gali išgerti, kiek laiko reikės organizmui tai apdoroti, kad jo nebeliktų ir panašiai. ,,Jei žmogus alkanas, alkoholis greičiau rezorbuosis į kraują, jei pavalgęs, jis lėčiau girtės. Skiriasi žmonių kepenų veikla, fermentų, kurie ardo alkoholį, išsiskyrimas. Girtumą lemia ne tik individualūs kūno klausimai, bet ir tai, kaip ir kas geriama pagal situaciją“, - teigia A. Veryga.
Nuo gazuotų alkoholinių gėrimų žmogus apsvaigsta greičiau
Anot A. Verygos, žmogui sunku apgalvoti, kiek jis apsvaigs ir dėl to, kad skirtingi alkoholiniai gėrimai veikia ne taip pat. Pavyzdžiui, nuo gazuotų alkoholinių gėrimų žmogus apsvaigsta greičiau. Juose esanti angliarūgštė sukelia gleivinėse kraujo pritekėjimą, alkoholis greičiu patenka į kraujotaką.
Jis taip pat pasakoja, jog gydytojai pacientams skiria vaistų dozes, atitinkamą vartojimą, atsižvelgdami į žmogaus būklę, amžių ir panašiai. Su alkoholiu yra taip pat: ne tik fiziniai duomenys lemia alkoholio apdorojimą, bet ir konkreti tos dienos situacija. Tad net patyrę alkoholio vartotojai negali 100 procentų būti tikri, jog žino, kaip jų kūnas tą dieną funkcionuos ir kada jie jau galės sėsti už vairo.
Uždrausti gerti, jei tą dieną vairuojame?
Aurelijus Veryga mano, jog besiruošiančiam vairuoti žmogui, alkoholio vartoti negalima. ,,Manau, tikrai nereikia tų promilių išvis palikti, nereikia sudaryti net sąlygų, tikimybių nelaimėms. Reikia, kad žmogus žinotų, kad jei sėdu prie vairo, negaliu vartoti alkoholio apskritai“, - sako A. Veryga.
Jau nuo 0,1 promiles didėja avarijų rizika. ,,Alkoholis keičia žmogaus pažintines funkcijas, reakciją, jis kitaip reaguoja i kliūtis kelyje, avarines situacija. Sėdėdamas už vairo žmogus važiuoja greičiau, tad ir sprendimus reikia priimti greičiau, o sulėtėjusi reakcija tam tik trukdo, rizika dauginasi dešimtis kartų“, - tvirtina A. Veryga.
Anot, jo, dar pavojus iškyla, nes išgėręs alkoholio žmogus labiau linkęs rizikuoti. Būdamas blaivus, lenkimo situacijas, atstumą iki kitų transporto priemonių vertina kritiškiau ir atsargiau. Truputį apsvaigęs žmogus įgauna drąsos, bet tokios kvailos, kuri yra neadekvati ir nereikalinga.
Nesvarbu vairuotojo patirtis
Paklaustas, ką mano apie tuos, kurie sako, jog visgi yra patyrę, žino savo kūną ir mano, jog gali vairuoti pavartoję alkoholio, A. Veryga iškelia klausimą, jog tuomet gal ilgamečiams vairuotojams reiktų leisti ir greitį viršyti. ,,Tai gal patyrusiems vairuotojams ir greičio ribojimo galima nepaisyti? Išsižioję tegul laikosi, o va tie, patyrę, tegul laksto, nes žino, jog moka gerai vairuoti, gal nepadarys nieko blogo... Bet juk taip nesidaro, kalbame apie riziką, kuri susijusi ir su kitais eismo dalyviais, tai nereikia net sukurti nelaimės tikimybės“, - mintimis dalinasi A. Veryga.
Priklausomybės ligų centrai
Vilniuje:
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, esant problemai dėl priklausomybių svaigalams, galima kreiptis į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, Gerosios vilties g. 3, +370 5 216 0014.
Pirmiausia reiktų atvykti pas gydytoją konsultacijai. Vilniaus priklausomybės ligų centre konsultacijos yra nemokamos. Konsultacijos teikiamos nuo 8 iki 18 val. (darbo dienomis). Išankstinės registracijos nereikia. Atvykstant reikia turėti asmens dokumentą. Pasikonsultavus su gydytoju jums bus pasiūlytas tinkamiausias pagalbos būdas.
Pagalba Kauno apskrityje:
Kauno apskrities priklausomybės ligų centras, Giedraičių g. 8 · +370 37 333255.
Paskambinę šiais telefono numeriais galite pasikonsultuoti dėl jūsų gyvenamai vietai artimesnės įstaigos.
