Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistų teigimu, pagrindinės šių gaisrų priežastys dažniausiai būna kelios:
Dažniausiai gaisrai kyla dėl netvarkingos bei neprižiūrimos kuro tiekimo sistemos. Anot ekspertų, nesvarbu, kokius degalus (benziną, dyzeliną ar dujas) naudoja automobilis. Jo kuro padavimo sistema turi būti prižiūrima, o ypač tai aktualu senesniems automobiliams.
„Eksploatuojant automobilį variklio skyriuje kaupiasi dulkės, tepalų, kuro likučiai. Visa tai sudaro labai degų sluoksnį ir, jeigu tai dar papildo kuro nutekėjimas, užtenka nedidelės kibirkštėlės, kad automobilį apimtų liepsnos.
Gaisrai dažniausia kyla būtent variklio skyriuje, tad šį skyrių reikia nuolat prižiūrėti ir valyti. Automobilio gaisro priežastimi gali tapti netvarkinga elektros įranga ir prasta automobilio techninė būklė - nusidėvėję, nudegę laidai, nesandari dujų išmetimo sistema, problemų keliantis variklis. Taigi, norint išvengti tokių „staigmenų", būtina sekti automobilio būklę: tikrinti laidus, dujų išmetimo sistemą ir panašiai“, – teigė priešgaisrinės gelbėjimo valdybos civilinės saugos skyriaus specialistas Dalius Kuliešius.
Gaisrą įžiebti gali ir trintis tarp automobilio dalių
Ekspertas dėmesį atkreipė ir į dar vieną tokių gaisrų priežastį – besitrinančių detalių perkaitimą. Lengviesiems automobiliams tai mažiau aktualu, tačiau didelių vilkikų vairuotojai to neturėtų pamiršti. Pakrauto vilkiko judančioms detalėms tenka didelės apkrovos, detalės sąveikauja tarpusavyje, kaista. Tai, nesėkmingai susiklosčius aplinkybėms, gali tapti gaisro priežastimi. Šiuo atveju patariama daryti tą patį tas pats - stebėti automobilio techninę būklę, tikrinti jį prieš kiekvieną didesnę kelionę, laiku keisti susidėvėjusias detales.
Gaisro priežastimi gali būti ir netinkamai sujungta arba neaiškios kilmės aparatūra – per didelės apkrovos sudegina laidus, kurie sukelia trumpą jungimą, vėliau galintį peraugti į gaisrą. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai gaisrus automobilyje sukelia ir sertifikuota, firminėje parduotuvėje įsigyta, aparatūra.
Skirtingi sezonai - skirtingos gaisrų priežastys
Gaisrų pobūdis vasarą ir žiemą skiriasi. Žiemą dažniausiai automobiliai užsidega bandant juos užvesti. Rekomenduojama nepavykus automobilio užvesti pirmu raktelio pasukimu, prieš bandant antrą kartą išlipti ir gerai jį apžiūrėti - patikrinti matomų laidų ir kontaktų būklę, pažiūrėti, ar nėra kuro nutekėjimo, nes neužsivedantis automobilis rodo, kad sistemoje kažkas negerai. Taip pat reikia būti atidžiam užvedant automobilį nuo kito automobilio. Jeigu pasigirsta specifinis spragsėjimas, laidai pradeda kibirkščiuoti ar pasklinda svylančios plastmasės kvapas, darbą reikia nutraukti.
Vasarą automobiliai dažniau dega dėl perkaitimo. Saulėkaitoje paliktas automobilis smarkiai įkaista, užtenka mažiausios kibirkšties, kad įkaitę paviršiai suliepsnotų. Būtent dėl to vasarą užfiksuojama daugiau transporto priemonių gaisrų. Siekiant, kad automobilis neperkaistų, jį reiktų statyti pavėsyje. Ypač tai aktualu automobiliams su dujine įranga. Jei pavėsio šalia nėra, reikėtų bent jau pasukti automobilį taip, kad saulė šviestų į priekį, priekinį stiklą uždengti ir palikti kurį nors langą pravertą, kad automobilis neperkaistų.
Specialistai ragina atsiminti – jei automobilio laidai ar kontaktai kibirkščiuoja, salone nuolat jaučiamas kuro ar svylančios plastmasės kvapas, pasirodo dūmai - tai aiškiai rodo, kad iki gaisro - vienas žingsnis. Tokį automobilį reikia skubiai varyti į artimiausią servisą ir ieškoti problemų priežasčių. Tik jas pašalinus, kelionės vėl bus saugios.
