Pasak jo, šiais laikais langus tamsinti nusprendžia įvairūs žmonės, jų motyvai taip pat skiriasi.
„Iš tikrųjų kiekvienas atvejis skirtingas, tačiau galima išskirti kelias pagrindines priežastis, dėl kurių klientai nusprendžia tamsinti stiklus.
Priekinis stiklas dažnai tamsinamas dėl labiau praktinių sumetimų, kai, pavyzdžiui, vairuotojas nori apsaugoti automobilio saloną ar keleivius nuo tiesioginių saulės spindulių, stiklai taip pat tamsinami siekiant išsaugoti privatumą bei norint, kad automobilio salone esantys daiktai liktų nematomi pašaliniam žvilgsniui.
Žinoma, negalima atmesti ir to, kad kai kurie žmonės langus tamsinti pasirenka tik dėl estetinių sumetimų“, – teigė įmonės vadovas.
Įstatymai griežti, tačiau galimybių palieka
Remiantis nustatytomis normomis, leidimas tamsinti priekinį ir priekinius šoninius stiklus išduodamas valstybės institucijoms teisės aktais nustatytai operatyvinei veiklai vykdyti, konvojuoti, eskortuoti ir lydėti, saugumo ar viešosios tvarkos užtikrinimo ir ikiteisminio tyrimo srityse atlikti, inkasavimo veiklai vykdyti, apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonėms.
Policijos tinklapyje nurodytose taisyklėse taip pat pabrėžta, kad išimtys netaikomos ir kitiems asmenims tokie leidimai neišduodami.
Anot D. Baltrūno, automobilio priekyje esančius stiklus tamsinti galima, tačiau gaunamas rezultatas menkai skiriasi nuo originalaus stiklų skaidrumo.
„Galioja 2003 m. Susisiekimo ministro patvirtinti techniniai reikalavimai naudojamoms kelių transporto priemonėms. Viename iš punktų yra apibrėžiamas reikalavimas, kad transporto priemonės stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis nei 75 proc. – priekinio stiklo, 70 proc. – priekinių šoninių durų stiklų. Kitaip sakant, tamsumas turi būti ne daugiau kaip 25 proc. – 30 proc. Iš esmės pasikeitė tik tai, kad nuo šiol yra leidžiama transporto priemonių stiklus klijuoti plėvele, tačiau šviesos pralaidumas neturi viršyti nustatytų normų.
Taigi, nors ir tamsinti priekinius transporto priemonės stiklus leidžiama, atsižvelgus į nustatytas normas užtamsinus gaunamas tik minimalus efektas. Tikriausiai beveik visi automobiliai išriedėję iš gamyklos jau turi bent 80 proc. – 70 proc. šviesos pralaidumo stiklus.“
Tiesa, automobilio priekinio stiklo viršutinė dalis gali būti papildomai užtamsinta (ne plačiau kaip 15 cm). Verta pažymėti ir tai, jog teisės aktų nesilaikymas vairuotojui gali kainuoti techninės apžiūros pažymą ir 28-43 eurų baudą.
Išimtis – apsauginės plėvelės
Jei jau įsigijote automobilį su tamsintais stiklais, geriau nelaukite, kol pateksite į policijos akiratį. Jei kyla įtarimas dėl tamsintų stiklų, jų rodiklius galima pasitikrinti techninės apžiūros centruose. Tai specialiu aparatu gali padaryti ir policijos pareigūnai. Tačiau to geriau išvengti iš anksto pasirūpinant savo automobiliu.
D. Baltrūno teigimu, stiklo tonavimas atliekamas plėvele arba cheminiu būdu. Lietuvoje populiaresnis tamsinimo plėvele būdas.
„Laidumas yra labai menkas. Jau gamykliškai stiklai turi tam tikrą tamsumą. Yra apsauginė plėvelė, kuri apsaugo nuo dūžių, nuo žaibiško įsilaužimo į automobilį. Yra keramikinė plėvelė, kuri sulaiko saulės energiją. Tai aktualu vasaros metu. Žmogui žiūrint plika akimi stiklo tamsumas nepasikeičia, bet teoriškai šiek tiek pritamsėja. Tačiau tokios plėvelės reikalavimų neviršija“, - sako D. Baltrūnas.
