Naujausia vyrų mada – žmonas iškeisti į naujausios kartos silikono lėles, kurios atstoja žmoną ir lovoje, ir užstalėje. Moterys, ypač nervingos, šio straipsnio geriau neskaitykite!
Apie naujausias „silikonines moteris“ „Akistatai“ papasakojo buvusi šiaulietė Diana, kuri jau dešimtus metus verčiasi Londone tvarkydama pasiturinčių anglų namus.
„Ne taip seniai nuvykau pas naują klientą Maiklą, – pasakojo Diana. – Duris atidarė nebe jaunuolis, bet iš pažiūros – dar ne pensininkas, prisistatęs Maiklu“. Anglui aiškinant, kur ir kaip turėsianti valyti, Diana ne iš karto pastebėjo kambario kampe ant lovos atsilošusią jauną liekną blondinę. „Nieko sau, – mintyse pasipiktino lietuvė valytoja. – Vyras samdo tarnaitę, švaisto pinigus, o namie nagus džiovina dykinėjanti išsidrėbusi gražuolė. Bet ko norėti, kai senis veda „fifą“, jam į dukras tinkančią...“
Lankstus kūnas
Valydama dulkes Diana priartėjo prie, jos žodžiais tariant, „fifos“. Kritiškai nužvelgė ir iš netikėtumo sustingo. Gražuolė – negyva!
Ne, Maiklas – ne žudikas maniakas, paprasčiausiai jo moteris – lėlė. Tačiau kokia! Pamatęs nustebusį lietuvės valytojos žvilgsnį, Maiklas ne be pasididžiavimo paaiškino, kad jo Merė (taip jis į ją meiliai kreipiasi) – pagal specialų užsakymą JAV pagamina silikoninė žmogaus imitacija. Ūgis – maždaug 170 cm, formos bemaž idealios: 90 – 60 – 90. Lėlė pagaminta iš tokio silikono, kad net liesdamas sunkiai atskirsi nuo žmogaus odos.
Ta šviesiaplaukė ir mėlynakė Merė turi aliuminio skeletą su šarnyrais, todėl Maiklas gali ją pastatyti ir pasodinti, palenkti galvą, rankas, užstalėje į pirštus įsprausti stiklinę. Merė turi ir gerklę, gali išsižioti ir, žinoma, judinti, praskėsti kojas. Tikriausiai supratote teisingai...
Diana prisipažino, kad vėliau, anglui nematant, neiškentusi ir žvilgtelėjusi Merei po sijonu. Pasirodo, viskas ir ten – kaip reikiant, neatskirsi nuo tikros moters...
Ideali žmona!
„Mano Merė – pigesnis modelis, – neslėpė Maiklas. – O štai mano bičiulis Džonas užsisakė moterį, kuri paguldoma užmerkia akis ir net... kalba! Na, į klausimus ji, žinoma, neatsakys, bet kiek tik spausi prie kaklo įtaisytą mygtuką, tiek ji vis kartos „Taip, brangusis“.
Maiklo nuomone, tikram vyrui bendraujant su moterimi daugiau žodžių ir nereikia. Bet ta Džono lėlė dar protingesnė – mygtuku įjungus kitą programą, ji moka pasakyti vyrui, kad jis esąs šaunus, taip pat gali padainuoti arba... tyliai dejuoti – tikriausiai supratote teisingai.
„Mano Merė man niekada nekelia skandalų ir pavydo scenų, neburba, jei užsibūnu pas draugus ar padauginu bare, neturi kvailų draugių ir, žinoma, įkyruolės motinos, – lėlės privalumus vardijo Maiklas. – Merė niekada nesukels kivirčo, neįskaudins manęs išduodama su meilužiu... Ir pagaliau – Merė niekada nezirzia, jeigu aš pavargęs. Kita vertus, ji taip pat niekada neišsisukinėja, kad jai neva skauda galvą...“
Vieni privalumai
Diana, žinoma, susidomėjo, kiek anglui kainavusi jo „silikoninė žmona“. Pasak Maiklo – 4000 svarų sterlingų (litais išeitų apie 16 000). Sakote, brangoka? Kaip pažiūrėsi.
„O tu paskaičiuok, kiek aš sutaupau. Pirma, Merė niekada nesiskųs, kad nėra kuo apsirengti, – vardydamas privalumus pirštus lenkė Maiklas. – Nes drabužių jai pakanka tiek ir tokių, kokių aš jai nuperku, o nupirkau tik kelis seksualius. Mano Merė niekada nereikalaus nei kailinių, nei nepigių vizitų į kirpyklas, pas manikiūrininkę, į grožio salonus, soliariumus. Ji neprašo nė pinigų, o kai jaunystėje buvau vedęs, žmona atimdavo visą mano algą“.
Anglas trumpam nutilo ir pažvelgė kažkur į tolį, matyt, rausdamasis ne itin maloniuose jaunystės prisiminimuose. Atsitokėjęs pridūrė, jog ir pačios vestuvės su moterimi kainuojančios brangiau nei silikoninė lėlė. Na, o skyrybos iš viso vyrą dažnai paleidžiančios pliką basą.
Turi net žurnalą
Turėdama bent iš dalies sutikti su anglo nuomone, Diana vis vien bandė ginčytis. Lėlė juk nei apskalbs, nei pagamins pietus. Maiklas į tai tik numojo ranka – šaldytuvas lūžta nuo pusfabrikačių, kuriuos tereikia pasišildyti, o jo virtuvėje įrengta ir indaplovė, ir skalbyklė.
Pašnekovė galiausiai metė paskutinį, jos nuomone, nesugriaunamą argumentą – argi normalu vyrui gyventi su lėle?
Maiklas į tai atšovė, kad jis – toli gražu ne vienas toks. „Silikoninių moterų“ gerbėjų pasaulyje jau tiek daug, kad šiems vyrams net leidžiamas specialus žurnalas. O kai kurie iš jų yra taip prisirišę prie savo silikoninių draugių, kad vežiojasi jas automobilyje ar net atsineša į restoraną.
Visa tai pasakodama, Diana kažkodėl nervinosi, o šio straipsnio autorius prisiminė, kaip pripučiamos sekso lėlės Lietuvoje buvo išsprendusios rimtą problemą.
Drąsus eksperimentas
Prieš kelerius metus „Akistatai“ lankantis viename Lietuvos pensionate, jo direktorius prasitarė apie įdomią patirtį. Tokiose globos įstaigose, ne paslaptis, daug rūpesčių kelia psichiškai neįgalūs globotiniai.
Šiame pensionate irgi buvo atsiradę keli tokie smarkuoliai, kurie ėmė kibti prie pensionato moterų. Kai vienai buvo suplėšytas sijonas, o kita išgelbėta paskutinę akimirką – jau įversta į lovą, direktorius iš nevilties sugalvojo eksperimentą. Gavęs vadovybės palaiminimą, sekso reikmenų parduotuvėje jis nupirko dvi pripučiamas lėles. Aišku, ne gražias silikonines, kaip Maiklo, bet pačias pigiausias – tas tikras pripučiamas baidykles. Lėlės buvo užpajamuotos kaip trumpalaikis inventorius ir paduotos patiems neramiausiems psichiškai neįgaliems pensionato vyrams.
Per stipri meilė...
Vienas smarkuolis vieną lėlę kaipmat pasiguldė į savo lovą ir kitiems nedavė nė prisiliesti – smarkiai gynė lyg tikrą žmoną. Na, o antroji lėlė ėjo per vyrų kambarius lyg kokia gatvės kekšė.
Pensionate įsivyravo ramybė – globotiniai nustojo kabinėtis prie moterų, o smarkuoliai laiką leisdavo retai išeidami iš savo kambarių.
Deja, ta idilė truko neilgai. Pasak direktoriaus, abi lėles jau po mėnesio teko nurašyti dėl prakramtytų krūtų spenelių...
Atrodytų, buvo aišku, ką reikia daryti, bet tęsti eksperimentą pabijota, kad informacijai pasiekus žiniasklaidą valdininkai nebūtų apkaltinti valstybės lėšų švaistymu.
Dailioji Julija
Šįkart kalbame ne apie primityvius pripučiamus žaislus, o apie naujos kartos „silikonines žmonas“. Panaršius internete aiškėja, jog šie naujausios gaminiai jau parduodami ir Lietuvoje. Štai kaip tinklalapyje „Malonu“ reklamuojama lėlė Julija: „Jos išvaizdos charizma pakerės jus. Tai pilnai funkcionali nuostabios moters imitacija. Visi moters erotiškos išvaizdos atributai sukurti nepriekaištingai. Ji užburia savo seksualumu. (...) Oda švelni ir natūrali, ypač tampri ir labai atspari; gali būti ištempiama iki 200%. Aliuminio skeletas sukurtas taip, kad įgalina naudoti lėlę daugybe realių pozų. Vanduo nesukelia jokių problemų šioms lėlėms. Galite paprastai nuplauti savo lėlę šiltu vandeniu paguldę ją vonioje. Šios lėlės beveik kaip gyvos, todėl su jomis reikia elgtis rūpestingai ir su meile“. Belieka pridurti, kad Julijos ūgis – 168 centimetrai, svoris – 42 kilogramai, krūtinės dydis – nuo 70C iki 80E.
Šitos silikoninės lėlės gaminamos Prancūzijoje ir tik užmokėjus avansą. Jos – vienetiniai gaminiai, todėl galima užsakyti kad ir didesnes krūtis, tik už tai tektų primokėti 999 litus. Bet sutikite – tai vis vien kelis kartus pigiau negu žmonos krūtų implantai.
Bene vienintelis trūkumas – Julija kainuoja net 21 000 litų. Tad tinklalapio administratorius nenustebino „Akistatos“ pasakęs, kad kol kas dar nepardavė nė vienos Julijos. Bet jis išlieka optimistas. Julija – naujausia prekė, vyrai skambina, rašo, ja domisi. Tikimasi, kad ilgainiui naujausios silikoninės lėlės dar tobulės ir pigs.
Kaimynai jau turi
„Į Lietuvą? Taip, užsakymų buvo, – nedidelę komercinę paslaptį atskleidė vienos iš tokias lėlias gaminančių firmų „Private-island“ (Virdžinijos valstija, JAV) atstovas. – Neseniai dvi lėles siuntėme į Lietuvos sostinę Rygą, o iš Maskvos užsakymų gauname nuolat“.
Ak, tie neišprusę vakariečiai – ir vėl mus supainiojo su latviais. Šiaip ar taip, akivaizdu, jog Pabaltijyje jau yra keli turtingi vyrai, žmonas iškeitę į silikonines gražuoles. O ar mūsų tautiečiai keis savo įkyrias žmonas į silikonines – bus matyti.
Mažėja išžaginimų
Pasak JAV medicinos mokslų daktaro Kirbio Kandifo, prostitucija ir sekso reikmenų pramonė tiesiogiai įtakoja išžaginimų skaičių. Nors naivu tikėtis šiomis priemonėmis visiškai išnaikinti seksualinę prievartą, jo skaičiavimais, net iki 25 procentai potencialių prievartautojų, ypač aukštesnio intelekto, vietoj nusikaltimo, už kurį griežtai baudžiama, geriau rinksis perkamą seksą ir kitas pasitenkinimo priemones, jei tik turės tam lėšų ir sąlygas įsigyti.
1959 metais Australijoje, Kvinslendo valstijoje, uždarius legalius viešnamius, išžagintų moterų skaičius šoktelėjo net 149 procentais, o gėjų išprievartautų vyrų padaugėjo maždaug trečdaliu.
2002 metais JAV kalėjimų departamentui pateiktos apklausos duomenimis, net 68 procentai kalinių, kalinčių ilgiau kaip metus, pageidautų, kad jiems būtų prieinami sekso pramonės gaminiai, tarp kurių – lytinį partnerį ar jo kūno dalį imituojančios lėlės ir muliažai. Tačiau nebuvo išspręstos finansavimo, higienos ir intymaus naudojimo problemos.
Lietuvos globos įstaigose globotiniai kasmet padaro drausmės pažeidimų lytiniu pagrindu, pasikėsinimų išprievartauti ir net išžaginimų, bet dėl kaltininkų neveiksnumo statistika nevedama. Palaidas lytinis elgesys tarp neveiksnių globotinių – senas visų globos įstaigų vadovų galvos skausmas.
Komentaras:
Pasak garsaus psichologo, Seimo nario Gedimino Navaičio, tobulėja pramonės siūlomos sekso priemonės tiek moterims, tiek vyrams, tad nieko keista, kad naujienos kelia žiniasklaidos smalsumą, nes žmonėms visada įdomu sužinoti apie netipišką elgesį.
O kodėl sekso industrijos naujovės domina pirkėjus? Seksologijos vadovėliuose aprašyta maždaug pusšimtis, o su niuansais – apie pora šimtų vadinamųjų parafilijų, kai lytinis pasitenkinimas pasiekiamas už seksualinio priimtinumo visuomenėje ribų.
Į parafiliją paprastai linkę žmonės, kurie negali savęs kaip nors realizuoti. Tikėtina, kad su lėle gyvenantis vyras negali užmegzti ilgalaikių santykių su moterimi, tad į moterį panaši moderni lėlė atlieka kompensacinį vaidmenį, bet kiekvienas atvejis – individualus.
Sigitas STASAITIS
