Senegalo sostinė Dakaras. Baltos spalvos rūbų dėvėjimas simbolizuoja tyrumą, minios tikinčiųjų susirinkę melstis vieną iš paskutinių Ramadano naktų.
Norėdami apsivalyti sielą bei išpirkti nuodėmes, maldininkai mėnesį nieko nevalgė, atsisakė alkoholio, tabako ir intymių santykių – jie leidžiami tik nakties metu ir tik su savo sutuoktiniu.
Ramadano mėnuo - liūdnas Senegalo sekso prekeivėms, juk šalyje gyvena 94 procentai musulmonų. Beje, prostitucija čia legalizuota.
„Tai vienas blogiausių mėnesių, - teigia seniausios profesijos atstovės. -Ramadano metu klientų daug mažiau, uždirbame, žinoma, irgi mažiau. Gali dirbti tris dienas ir neuždirbti nieko“.
„Kaip dauguma, atsikrausčiau čia iš mažo vargingo miestelio. Dirbu šį darbą, kad galėčiau išlaikyti šeimą, ypatingai dėl mažojo sūnaus“,- pasakojo kalbinta prostitutė Diop.
Kita moteris, Awa, teigė, jog Ramadano metu jos klientų sumažėjo nuo 10 iki 3 per naktį. 24-erių prostitutė pasakojo, jog ir daug dirbant ne visada užtenka pinigų pragyvenimui. Nors vienas klientas moka vidutiniškai 50 dolerių, dalį pinigų ji turi atiduoti kaip kyšį policininkams – kad nesuimtų, nepasodintų į kalėjimą.
Tuo tarpu legaliai prostitute dirbanti Ndiaye sakė, jog kas dvi savaites privalo atikti ŽIV, kitų lytiškai plintančių ligų tyrimus – tuomet šalis ją gina, suteikia sveikatos apsaugą.
Kitos pristitucija besiverčiančios moterys teigė, jog sunkiausios būna pirmosios dvi Ramadano savaitės, tuomet žmonės pamaldžiausi. „Gali stovėti gatvėje iki 5 ryto ir grįžti tuščiomis kišenėmis. Mėnesio pabaigoje ima vis geriau sektis, o Ramadano pabaigos dažniausiai laukiame kaip šventės“,- mintimis dalinosi Dakaro prostitutės.
