Medikai teigia, kad rankos pirštų santykis gali atskleisti žmogaus polinkį į tam tikras ligas. Svonsio universiteto (Jungtinė Karalystė) biologijos profesorius Johnas Menningas neseniai išleido monografiją apie diagnostiką remiantis žmogaus pirštų ilgiu.
Mokslininko teigimu, skirtingas bevardžio ir rodomojo piršto santykis indikuoja skirtingas ligas. JAV ir Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai leidžia manyti, kad pacientai, kurių bevardis pirštas yra ilgesnis už rodomąjį, dažniau serga peršalimo ligomis, osteoporoze, autizmu ir anoreksija, tačiau tarp tokių žmonių rečiau pasitaiko užkietėjusių rūkalių ar kenčiančių nuo bulimijos.
Tie žmonės, kurių rodomasis pirštas ilgiu pranoksta bevardį, kur kas dažniau serga alergijomis, astma ir šienlige. Be to, šia ypatybe pasižyminčius pacientus dažniau ištinka infarktas, tačiau ilgą rodomąjį pirštą turintys vyrai rečiau serga prostatos vėžiu.
Mokslininkai kol kas negali paaiškinti šių tendencijų, tačiau, anot profesoriaus Menningo, žmogaus sveikata stipriai priklauso nuo jo vystymosi dar motinos įsčiose, nes būtent tuomet vaisius įgyja visas pagrindines savo ypatybes, o jas didžiąja dalimi lemia hormonai. Tie žmonės, kurie pasižymi didesniu testosterono kiekiu, turi ilgesnį rodomąjį pirštą, o tie, kurie yra labiau apdovanoti moterišku hormonu estrogenu, gali pasigirti ilgesniu bevardžiu. Būtent hormonai lemia vaisiaus vėlesnį polinkį sirgti vienomis ligomis bei atsparumą kitoms.