Pasak statistikos, Lietuvoje yra apie 10% sergančių depresija, o 25% mūsiškių yra kada nors per gyvenimą turėję depresijos epizodų, tačiau reiktų žinoti, kad yra ir kita – lengva depresijos forma, kurią dažnai ignoruojame, manydami, kad tokias būsenas tiesiog lemia mūsų charakterio savybės. Kaip suvokti, kad tai rimtas sutrikimas ir kokia galima išeitis, mus pakonsultavo „Ąžuolyno“ klinikos psichologė Lina Numavičienė.
Kartais dėl neišsipildžiusių lūkesčių normalu jausti nusivylimą ar sutrikimą, liūdesį, pyktį, kaltę, tačiau nemažai žmonių šiuos bei kitus simptomus išgyvena ilgesnį laiką, nežinodami, kad tai iš tikrųjų yra depresija. Depresijos simptomai ir trukmė yra labai skirtingi. Ji svyruoja nuo lengvos iki labai sunkios formos, gali trukti nuo kelių valandų (jei kelias valandas liūdna – tai melancholija) iki kelių mėnesių ar kelerių metų. Yra ir tokia depresijos forma – švelni, bet ilgai besitęsianti, chroniška depresinė būsena dėl kurios sergantieji pas specialistus dažnai patenka atsitiktinai, nes nelaiko to liga. Tai – distimija. Psichologė sako, kad jai būdingi lengvos ir vidutinio sunkumo depresijos simptomai, trunkantys dvejus metus ir ilgiau. Tai lengvesnis sutrikimas negu sunkioji depresija.
Distimija – lengva depresija, taigi – tai rimtas sutrikimas
„Liga to vadinti nereiktų, tačiau visgi distimija yra gana dažnas sutrikimas, – teigė psichologė Lina Numavičienė. – Įvairių tyrimų duomenimis, ji vargina apie 3% gyventojų, o į pirminės sveikatos įstaigas kreipiasi 5-15% tokių pacientų. Moterų dvigubai daugiau nei vyrų.“Pasak specialistės, manoma, kad distimija paprastai nėra svarankiška: nustatytas ryšys tarp psichosocialinių stresų ir distimijos, taigi bendras sergamumas distimija labai dažnai lydi kitus psichikos sutrikimus ir somatines ligas. Iš psichikos sutrikimų kartu su distimija dažniausiai pasitaiko sunkioji depresija. Manoma, kad 70% sergančių distimija kartu serga ir sunkiąja depresija. „Kitos distimijos priežastys gali būti artimųjų netektis, pasikeitusi finansinė būklė, suaugusių vaikų išėjimas gyventi atskirai,“– sakė psichologė.Distimija prasideda nepastebimai, jos klinikinė eiga banguojanti, būna normalios nuotaikos periodai, tačiau jie retai trunka ilgiau kaip du mėnesius. Šia depresijos forma sergantys žmonės atitinkamus simptomus jaučia didžiąją dienos dalį, kartais patirdami palengvėjimą. Tai ilgą laiką trunkantis nuotaikos pablogėjimas (suaugusiesiems – ne trumpiau nei 2 metus, vaikams – vienerius metus). Anksčiau ši liga buvo vadinama depresine neuroze.
Aš visada būvau toks niūrus ir prislėgtas...
Sergant distimija būklė gali savaime keletą savaičių ar net porą mėnesių pagerėti, bet vis vien ši liga sukelia nuolatinę kančią ir diskomfortą. Distimiją galima palyginti su nuolatiniu nestipriu, tačiau varginančiu skausmu. Sergančiajam prislėgta jo būsena gali atrodyti normali, būdinga jo asmenybei.Distimija sergantys žmonės kenčia dėl nuolatinio nuovargio, energijos stokos, juos mažai kas džiugina, jie dažnai jaučiasi prislėgti. Toke žmonės linkę matyti neigiamus gyvenimo aspektus tiek praeityje, tiek ateityje. Dažnai būna dirglūs, irzlūs, pikti (ypač vyrai) arba yra jaučiamas per didelis kaltės jausmas (dažniau moterims). Gali varginti nemiga ar padidėjęs mieguistumas. Retai tokie žmonės būna linksmi ir nuoširdžiai bendaujantys, dažniau tampa uždari, nekalbūs. Nors sergantysis ir labai stengiasi valdytis bei neparodyti savo emocijų, tai ne visiškai pavyksta. Artimieji sergančiuosius distimija dažniausiai apibūdina kaip niūrius, užsidariusius, be humoro jausmo, pesimistiškus ar piktus žmones.
Distimija – pavojus susirgti sunkia depresija
Psichologė L. Numavičienė sutinka, kad sergantiesiems distimija susilpnėja jų savisaugos instinktas, todėl tokiems žmonėms padidėja traumų tikimybė, o, kadangi depresinė nuotaika glaudžiai susijusi su imunitetu, jie gali dažniau sirgti. Siekdamas išvengti diskomforto, distimija sergantis žmogus gali pradėti piktnaudžiauti alkoholiu, narkotikais ar vaistais, o tada gali išsivystyti ir kita liga – priklausomybė. Sergantiesiems distimija yra didelė rizika, kad gali išsivystyti sunkios depresijos epizodas. Dėl šios ligos sumažėja pasitikėjimas savimi ir savęs vertinimas, taip pat dėmesys, atmintis ir darbingumas, todėl mažiau pasiekiama karjeroje.Ypač pavojinga, kai liga pasireiškia vaikams ir paaugliams (o taip neretai būna, nes distimija linkusi pasireikšti jauname amžiuje, nors serga ir pagyvenę) – dėl ligos gali nukentėti mokymosi rezultatai ir kiti pasiekimai, o tai jau turės reikšmės visam tolimesniam gyvenimui. Dėl blogo savęs vertinimo jauni žmonės gali likti vieniši arba pasirinkti turintį problemų partnerį, o tada vėlgi yra didelė tikimybė, kad šeimyninis gyvenimas nepasiseks ir bus dar viena psichologinė trauma.
Nelaukime, kol praeis savaime – gydykimės
„Kaip neprotinga kentėti skausmą, jei jį sukėlusią ligą galima išgydyti, taip ir distimiją reikia gydyti nesitikint, kad ji praeis savaime,"– primena mus konsultavusi specialistė. Pasak jos, rezultatai paprastai džiugina, nes ši liga dažniausiai gydoma nesunkiai: skiriama ir psichoterapija, (daugelis tyrimų įrodė individualios ir santuokinės terapijos naudą gydant depresines būsenas) ir vaistai arba šių metodų derinys.Depresija neišgydoma akimirksniu, tačiau jeigu suvokiate, kad pradedate grimzti į depresiją, galite išvengti kai kurių komplikacijų, ir:Neignoruokite artimų žmonių pastabų apie jūsų elgesio pokyčius. Jeigu suprasite, kad jau kurį laiką patiriate depresijos simptomus, imkitės konkrečių veiksmų. Reguliariai mankštinkitės, derinkite mitybą, kiek įmanoma, ilsėkitės. Valgykite vaisių ir daržovių, susilaikykite nuo kofeino, alkoholio ir rafinuoto cukraus, kurie yra depresantai ir gali neigiamai paveikti jūsų nuotaiką. Neignoruokite savo kūno miego poreikių. Išmokite pasakyti „ne“ varginamai veiklai ir atsakomybei. Atsiverkite sutuoktiniui arba artimam draugui. Periodiškai užrašinėkite savo mintis. Praleiskite kelias valandas per savaitę darydami tai, ką tikrai mėgstate. Nukreipkite dėmesį nuo savęs į kitą žmogų, kuriam galėtumėte būti naudingi savo dėmesiu.
