Turbūt daugelis jūsų prisiminsite vaikystėje turėtą pliušinį meškiuką ar kitokį žaislą, be kurio negalėdavote užmigti. O gal būdami paaugliais ieškojote pievoje keturlapio dobilo, nešiojote ant kaklo grandinėlę su pasagėle?
Galbūt dabar mūvite vestuvinį žiedą, o piniginėje turite monetą, kurios niekada neišleidžiate? Visi šie daikteliai jums asmeniškai reiškia kažką daugiau nei materiali jų vertė.
Tokie daiktai tarsi indai pripildyti tam tikros energijos, suteikiančios saugumą ir padedančios siekti trokštamo tikslo. Kas gi yra ta paslaptinga energija, duodanti žmogui tiek daug galių? Pasak visame pasaulyje garsaus simbolių tyrinėtojo, psichoanalitiko K. G. Jungo, tai – emocijos, kurias tam tikroje reikšmingoje situacijoje žmogus susieja su vaizdiniu ar daiktu taip jį įprasmindamas ir paversdamas savo asmeniniu simboliu.
Šis procesas vyksta spontaniškai, apie jį nesusimąstant. Visa informacija kaupiasi painiuose pasąmonės labirintuose, ilgainiui virsdama savotiška kiekvieno asmeninių simbolių kolekcija. Šie simboliai gali pasirodyti sapnuose, piešiniuose ar kitomis saviraiškos formomis.
Kartą draugė papasakojo tokį sapną: „Sapne man kažkas duoda nepaprasto grožio auksinį žiedą su žėrinčiais brangakmeniais. Jis toks gražus, kad negaliu nuo jo akių atitraukti. Šalia stovi dvi mano draugės ir ragina greičiau pasimatuoti.
Užsimaunu žiedą ir matau, kad jis man tinka, tačiau greit nusiimu ir atiduodu sakydama: „Negaliu paimti tokio brangaus žiedo. Kur aš su juo eisiu?“ Žinau, kad mano draugė – talentinga muzikantė, bet pasirinko saugų namų šeimininkės statusą. Psichologiniu lygmeniu toks mano draugės sapnas galėtų simbolizuoti jos atsisakymą pasinaudoti įgimtais gebėjimais ir savęs nuvertinimą. Tačiau, jei nežinočiau draugės gyvenimo istorijos, ši interpretacija galėtų būti ir klaidinga.
Juk žiedo atsisakymas kitai moteriai taip pat galėtų simbolizuoti jos baimę ištekėti ar pasiryžimą rinktis kuklų vienuolės gyvenimą. Taigi, tikrąją simbolio prasmę galima atskleisti tik susiejus jį su tam tikra asmenybe, aplinkybėmis, situacija, kurioje jis pasireiškia.
Psichologija ypač domisi simboliais, nes jie padeda pažinti ir gydyti žmogų. Apie simbolius psichologai dažniausiai sužino iš savo klientų sapnų ir tuomet su jais ieško prasmingų asociacijų, reikšmių.
Tikėjimo galia
Be asmeninių yra ir vadinamieji „kultūriniai simboliai“. Tai – daugelyje religijų naudojami ir amžinąsias idėjas bei vertybes žymintys simboliai. Pastarieji formavosi šimtmečiais ir gali būti reikšmingi vienos kultūros aplinkoje arba atsikartoti įvairiose pasaulio kultūrose.
Spėjama, kad kultūriniams simboliams pradžią davė mūsų protėvių troškimas susitapatinti su įvairiais galią ir gyvybę skleidžiančiais objektais – saule ir ugnimi, dangumi ir jo žvaigždėmis, kalnais ir galingais medžiais.
Stebėdamas aplinką pirmykštis žmogus matė, jog yra dalykų, kur kas galingesnių už trapią ir mirtingą žmogiškąją būtį. Tai kėlė baimę, o kartu ir pagarbą bei norą gauti šių galių sau. Simbolio reikšmė buvo grindžiama tam tikru būdingu bruožu, o pats simbolis garbinamas, nešiojamas, kaip dalis kažko didesnio. Sumedžioto liūto iltis simbolizavo jo galią ir drąsą, nuo kalno viršūnės atsineštas akmuo – tvirtybę ir tikslo pasiekimą. Ilgainiui šie simboliai transformavosi, darėsi labiau abstraktūs.
Štai, pavyzdžiui, ratas laikomas begalybės, dvasingumo simboliu, spiralė – gyvybės, aktyvios visatos modelis, o pentagrama jau 3000 metų naudojama kaip apsauga nuo visokio blogio.
Kuo plačiau naudojamas ir kuo geriau atpažįstamas simbolis, tuo jis galingesnis ar, kitaip tariant, tuo labiau esame linkę juo pasitikėti. Taigi, lemiamos įtakos simbolio veikimui ir panaudojimui greičiausiai turi paprastas, bet, pasak Biblijos, kalnus galintis pajudinti žmogaus tikėjimas.
Interpretuojant simbolio pasireiškimą sapnuose ar kūriniuose, reikia atkreipti dėmesį ir į bendrines, kultūrines jo reikšmes. Tarkime, susapnuotas gyvūnas gali reikšti, jog sapnuotojas susidūrė su pačia seniausia, jo pasąmonėje glūdinčia instinktų energija, kuri veržiasi būti išreikšta, suprasta ir naujai panaudota kasdieniniame gyvenime.
Paukščio simbolis priklauso jau visai kitokiam – sielos pasauliui ir gali išreikšti poreikį atsižvelgti į dvasinį tobulėjimą, amžinąsias vertybes. O štai medžio simbolis gali rodyti galimybes sujungti instinktų ir sielos pasaulius į vieningą visumą.
Psichologė A. Šūmakarienė
