Kartą vėjas ir saulė susiginčijo, kuris stipresnis. Keliu ėjo šiltai apsirengęs žmogus ir jiedu nutarė išbandyti jėgas, kuris greičiau nuplėš nuo jo apsiaustą. Vėjas stipriai pūtė vis bandydamas nuplėšti drabužius. Kuo stipriau jis pūtė, tuo žmogus stipriau stengėsi apsimuturiuoti savo apsiaustu. Tada saulė išbandė savo jėgas: ji taip stipriai šildė žmogų, kad jis pats ėmė ir nusivilko.
Saulė nugalėjo ir dėl to, kad veikė kitokiu, savu, būdu, ir todėl, kad ji aiškiai žinojo, ką ji gali ir ko ne. Konsultuodama poras pastebiu, kad moterys dažnai bando spręsti problemas namuose, apginti savo nuomonę bei interesus vyriškais būdais. Tarsi saulė bandytų pūsti į vėją. Tokių bandymų pasekmės – nuolatiniai vėjai ir audros namuose, ginčai, barniai, kurie dar labiau aštrina situaciją ir tikrai nepadeda susitarti.
Kodėl pamirštame?
Kodėl moteris pamiršta asmeniniame, šeimos gyvenime būti moterimi? Prieš ieškodami galimų atsakymų, dar atkreipkime dėmesį į tai, kad žodis „pamiršta“ ir žodis „miršta“ turi bendrą šaknį. Čia man kyla asociacija, kad kai moteris pamiršta savo prigimtį, savo moteriškumą ir moteriškus bendravimo būdus, tai ir jos ryšys su vyru, šeima kasdien po truputį miršta.
Kas ir kodėl pasikeičia, kiekviena moteris galėtų papasakoti savo unikalią istoriją. Ji galėtų būti apie vaikų gimimus ir ligas, apie skurdą ir sunkią buitį, apie vyro išdavystę, žalingus įpročius, smurtą, apie artimus palaidotus žmones, sielvartą ir depresiją bei daugybę kitokių įvairių istorijų. Likimo išbandymai, smūgiai tarsi verčia moterį pasitelkti visus įmanomus elgesio būdus – aktyvius ir pasyvius, kad tik ji galėtų išliktų šiame pasaulyje. Nelieka laiko nei apmąstymams, savistabai, nei supratimui, kaip moteris jaučiasi, kaip atrodo, kaip bendrauja.
Kita priežastis gali būti ir ta, kad šiuolaikinės moterys tapo sėkmingomis darbuotojomis, verslininkėmis, politikėmis, vadovėmis ir dirba atsakingą darbą, kur reikalinga logika, išmintis, aktyvumas, kartais – agresyvumas, elgesys, kuris būdingas ir sėkmingai dirbantiems vyrams. Kai kurios profesijos iš moterų reikalauja ypatingos atsakomybės, gebėjimo kontroliuoti, valdyti žmones ir situacijas. Pavyzdžiui, gydytojos, mokytojos, teisininkės, žurnalistės profesijos ir kt. Praleidusi didžiąją dienos dalį darbe ir grįžusi į šeimą, moteris ima manyti, kad ir čia jos žodis yra lemiamas, teisingas ir galutinis. Ginčo metu moteris pasitelkia žinias, faktus, logiką, agresyviai pakelia balsą, visa kūno kalba (poza, veido mimika, išraiška) rodo, kad ji pasirengusi pulti, susikauti už savo teisybę. O jeigu šeima gyvena moters iki santuokos įsigytame bute ar name, lemiamu ginčo momentu ji nepamiršta apie tai priminti vyrui ir pasakyti, kad jeigu jam kas nepatinka, tegul šis eina į gatvę.
Pasiūlymai, kaip prisiminti savo moterišką prigimtį
Perskaitykite šiuos pasiūlymus ir susikurkite savus, pati sugalvokite taisykles. Jeigu iš šių mano pasiūlymų vienas ar kitas pasirodys tinkamas, pabandykite pritaikyti jį praktiškai ir paskirkite tam dvi savaites. Tik nekelkite savo gyvenime revoliucijos. Prieš įsigydamos vieną naują drabužį, juk neišmetate į šiukšlių dėžę visos jau turimos aprangos.
* Naudokite savo moterišką silpnumą tik gerovei kurti. Jei apsimesite prieš vyrą bejėge vargšele, kurią „skriaudžia“ uošvienė, jo buvusi žmona, giminaičiai, bendradarbiai, ir taip bandysite provokuoti vyrą gintis nuo visų tariamų „priešų niekdarių“, anksčiau ar vėliau aplinkiniai žmonės iš tiesų pradės jūsų nebegerbti, o vyras perpras apgaulę. Tokias manipuliacijas kartais naudoja ir moterys, ir vyrai. Komiškai atrodo, kai skyriaus vedėjas suvaidina vargšą, kurį tariamai bando nuskriausti jo pavaldinė. Galbūt darbe tokios manipuliacijos ir duoda rezultatą – vadovas atsikrato pavaldine, tačiau šeimoje meluodami ir vaidindami laimės nesusikursime.
* Savąją istoriją apie moterišką silpnumą ir stiprybę papasakokite garsiai kitam žmogui: draugei, mamai, psichologei, arba parašykite apie tai.
* Grįžusios į namus, skirkite 10–30 minučių „persijungti“. Šios pauzės metu kartu su darbiniu apdaru padėkite į spintą ir savo darbinį statusą. Namuose jūs ne teisėja, ne gydytoja, ne viršininkė. O jūsų vyras – ne mokinys, ne duodantis interviu, ne teisiamasis.
* Namus paverskite oaze, kurioje galima abejoti, derėtis, ginčytis, tartis be dykumos vėjų ir audrų. Jeigu esate dėl kažko susinervinusios, pavargusios, neišmiegojusios, alkanos, nepradėkite aiškintis santykių ar dalytis pareigų. Pirmiausiai pailsėkite, nusiraminkite, pasiruoškite pokalbiui.
* Paklauskite savęs: kas ir kokia jūs esate namuose, kokia pati sau labiausiai patinkate, kokios jūsų savybės, ypatumai labiausiai žavi vyrą, artimuosius?
* Įvairių nesutarimų metu vietoj logikos ir faktų kalbos pabandykite kalbėti emocijų, jausmų kalba, pasitelkite intuiciją. Pabandykite išsakyti žodžiais, apibūdinti vaizdiniais savo jausmus, kurie kyla dėl vieno ar kito įvykio, fakto.
* Įsakymus, paliepimus ir nurodymus, pavyzdžiui, „nupirk...“, „parvesk...“, bandykite pakeisti prašymais klausimo forma: „gal galėtum... ?“, „ar būtų įmanoma... ?“
* Nesistenkite tik dominuoti ir kalbėti, o pabandykite trumpam sustoti ir nevertindamos klausytis, išgirsti, ką sako vyras ar kiti šeimos nariai. Pasitikrinkite, ar teisingai išgirdote, supratote.
* Agresyvumas gal ir padeda daryti karjerą, tačiau kurdamos namų oazę gal daugiau pasiektumėte pasitelkusios švelnumą, grožį, seksualumą, atjautą, kūrybiškumą, lankstumą, žavesį, humorą ir vaizduotę.
Peržiūrėkite savo vidinę „kraičio skrynią“. Ten atrasite seniai pamirštų brangenybių ir relikvijų. Juk turite tiek daug saulėtos šilumos, meilės, grožio. Pagarbiai, nuolankiai, švelniai tai puoselėkite ir dalykitės savo galiomis su artimaisiais.
