Mielasis, tikiuosi, nustebinsiu ir pradžiuginsiu. Kažkaip banalokai jaučiuosi rašydama „meilės laišką“. Nelabai ir žinau, ką „be aš Tave myliu“ jame parašyti. Atskleisti savus jausmus? Bet manau, jog jie ir taip labai aiškūs tampa, kai pažvelgi man į akis. Papasakoti, koks nuostabus esi? Ech... juk Tu ir be mano liaupsinimo tai žinai. Tad šiandien nusprendžiau papasakoti Tau, koks mano gyvenimas buvo (ar būtų) be Tavęs ir koks jis yra dabar, kai Tu šalia.
Taigi nepilstau iš tuščio į kiaurą ir sakau, jog be Tavęs mano gyvenimas buvo užimtas, bet labai jau paprastas, jį galėčiau pavaizduoti taip:
Pirmadienis – Penktadienis
Darbas ---> Namai
Penktadienis retkarčiais šiek tiek kitoks – jį paįvairindavo draugai ar vakarėliai, kurių aš nemėgstu.
Šeštadienis – Sekmadienis
Namai ---> Mokslai ---> Laisvalaikis (knygos, draugai, internetas)
Žinoma, ši dienotvarkė retkarčiais keisdavosi, bet esmė ta pati: darbas, mokslai, draugai. Pagrindiniai gyvenimo tikslai buvo gerai dirbti, pabaigti mokslus.
Dabar man tai skamba taip tuščiai...
Atsiradai Tu. Nelauktai. Netikėtai.
Tiesą sakant, mano gyvenimo struktūra nedaug pakito, išliko ir darbas, ir mokslai, ir draugai, bet atsirado svajonė ir tikėjimas, kad gali būti kitaip. Atsirado kažkokia keista šiluma mano gyvenime, kuri verčia nusišypsoti ryte. Pats gyvenimas tapo tarsi pilnesnis, įdomesnis. Net keista, jog vienas žmogus, gali užpildyti tą kiaurymę, kuri buvo manyje ir aplink mane. Atsirado žmogus – vyras, kurį myliu, kuris man suteikia reikalingumo jausmą, o tai teikia prasmę gyvenimui.
Su Tavo atėjimu mano širdis ėmė trokšti namų – Tavo ir mano – mūsų abiejų. Įsileidau Tave į savo pasaulį, kuris dabar atrodo toks didelis didelis. Esu laiminga. Labai. Ačiū, kad esi.
Žinai, pagalvojau, kad Tavo buvimas mano gyvenime gali būti palygintas su... saldainiu ir įdaru. Tarkim, aš esu saldainis, o Tu įdaras. Vienas be kito mes atskiros dalys, kurios kartu sudaro puikią kombinaciją. O jei tai reiktų pasakyti kitais žodžiais, tai sakyčiau, jog be Tavęs mano gyvenimas buvo tik griaučiai, skeletas, maketas, kuriam Tu įpūtei gyvybę.
Nemėgstu gražbyliauti, nesu romantikė, bet turiu kūrybiškumo šlakelį. Tikiuosi, šio lašelio užteko ir skaitydamas šį laiškelį nors kartą virptelėjo Tavo širdutė.
Myliu
Aušra
Apie konkursą galite sužinoti čia! Jis vis dar tęsiasi!
