Kvepalai – dabar nieko nebestebinantis dalykas ir kone kiekvieno asmens kasdienio gyvenimo palydovas.
Tačiau ar juos naudojantieji yra bent kartą susimąstę, iš kur tokie kvapai apskritai atsirado bei kaip teisingai jais naudotis?
Visų pirma, galima pradėti nuo kvepalų atsiradimo istorijos. Pats žodis „perfume“ yra kilęs iš lotynų kalbos pasakymo „per fume“, reiškiančio „per dūmus“. Tai siejasi su žolių deginimą religinių apeigų metu senaisiais laikais. Taip pat, iš užrašų ant kvepalų buteliukų pažįstamas ir žodis „eau“, kuris išvertus reiškia vandenį.
Senovės Egipte buvo labai populiaru tokius augalus kaip rožės, lelijos ar pipirmėtės mirkyti aliejuje bei teptis mikstūrą ant kūno odos.
Ankstyvaisiais krikščionybės laikais Tolimuosiuose Rytuose kvapų naudojimas buvo sumažėjęs, tačiau atsivėrus prekybos keliams tarp Rytų ir Vakarų vėl smarkiai pagausėjo.
Viduramžiais buvo populiaru kvapus gaminti iš įvairių prieskonių. Jie buvo maišomi su derva, kvapiaisiais aliejais bei vandenimis ir susukami į rutuliukus. Pastarieji suverti buvo nešiojami kaip karoliai, ar siekiant užmaskuoti blogus kvapus laikomi rankose.
Arabai VII-VIII a. išrado distiliavimą, kas įtakojo eterinių aliejų paplitimą. Jais buvo kvepinama patalynė ar kambariai.
Į komercinę rinką pirmieji vardiniai kvepalai, pavadinimu „Bouquet a la Marichal“, atėjo 1675 metais.
Sintetinių kvepalų gamyba atsirado XIX a. – būtent tada ir prasidėjo gigantiškus pinigus žarstanti industrija.
Kas sudaro kvepalus?
Kvepalus sudaro denatūruotas etilo alkoholis ir eteriniai aliejai. Kuo pastarųjų procentas didesnis, tuo ir kvapas būna stipresnis. Užrašas ant buteliuko „parfume“ reiškia, kad sudėtyje yra 22 proc. eterinių aliejų, „eau de parfum“ – 15-22 proc., “eau de toilette" – 8-15 proc., „eau de cologne“ – 4 proc.
Kvapai yra vieni galingiausių pojūčių, ilgam įstringančių atmintyje. Ar nepastebėjote, jog užuostas konkretus kvapas neretai primena ir tam tikrus įvykius, vietas ar asmenis. Dėl šios priežasties, labai svarbu atsirinkti kiekvienam tinkamiausią kvapą.
Svarbu žinoti, kad kvepalų iš buteliuko ir užpurkštų ant konkrečios odos kvapas gali skirtis. Kas patinka vienam, nebūtinai tiks ir kitam. Todėl renkantis, visada geriausia juos išbandyti ant kūno. Pasipurškę palaukite 15 minučių ir dar kartą užuoskite kvapą – taip įsitikinsite, ar jis tikrai tinkamas. Kartais kvepalams, kad paskleistų tikrąjį savo kvapą, gali prireikti ir valandos, kas reiškia, jog pirmasis įspūdis dažniausiai būna klaidingas.
Kaip kvepalus purkšti?
-Kvepalus reikia purkšti ant pulsuojančių vietų – kaklo ar vidinių riešų pusių – kad kvapą išnešiotų po visą kūną. Kai kurios moterys sudrėkina išorines kelių puses ar vidines alkūnių dalis ties rankų lenkimu.
-Negalima pakvepintų riešų trinti vienas į kitą, nes taip kvapas išsisklaido.
-Galima kvepalų šiek tiek papurkšti į orą ir kad lašeliai tolygiai pasiskirstydami nugultų ant viso kūno.
-Jeigu purškiamasi kvepalais, geriau nenaudoti stiprų kvapą turinčių kūno priežiūros priemonių, nes aromatai susimaišo.
