„Tai yra sudėtingas, kompleksinis klausimas. Demografinė situacija pablogėjo ir dėl ekonominių dalykų: santykių darbo rinkoje, požiūrio į darbo jėgą ir mažą jo įvertinimą. Dalis žmonių, neradę darbo ir neturėdami pajamų, paprasčiausiai patraukia į užsienį. Ir kas išvažiuoja - jauni žmonės. Jie susilaukia vaikų, kurie gimsta Airijoje, Anglijoje, Norvegijoje... Deja, turime didžiausią migraciją, - sako Seimo pirmininkės pavaduotojas Algirdas Sysas - Žiūrint pagal amžiaus grupes, emigruojančiųjų amžius toks, kuomet kuriamos šeimos ir gimdomi vaikai. Susidaro kokie trys šimtai tūkstančių jaunų žmonių, ir jie susilaukia penkis - dešimt tūkstančių vaikų per metus. Jeigu tie vaikai būtų gimę čia, Lietuvoje, mes tikrai nebūtumėte paskutinėse vietose pagal gimstamumo rodiklius.“ Toks mokestis nebūtų teisingas
Seime vykusioje diskusijoje išsakyta daug minčių, kaip būtų galima pagerinti Lietuvos demografinę situaciją. Tačiau, A.Syso žodžiais tariant, svarbiausia – kad pačioje šeimoje būtų skiepijamas požiūris susilaukti daugiau atžalų bei plačiau diskutuojama šeimos kūrimo klausimais.
„Mes raginame savo vaikus. Sakome, kad seneliai jau laukia anūkų. (Juokiasi.) Vaikai įsiklausė į mūsų prašymus - vienam anūkui tik trys mėnesiai. Ateityje, tikiuosi, bus ir trečias anūkas. Negalvoju, kad jauni žmonės apie tai nemąsto. Aišku, turbūt pasitaiko žmonių, kurie nenori turėti vaikų, bet tai turėtų būti mažuma.
Gal jis savyje neranda tėviško ar motiniško prado. Nieko čia nepadarysi – gamta kažkokių hormonų ar kažkokio jausmo pašykštėjo“, - apie priežastis svarsto politikas.
Gal tokiems reikėtų uždėti mokesčių naštą - kad ir gražinti anksčiau buvusį senbernio mokestį?
„Aš gyvenau tais laikais, kai už tai mokėdavome. Tada buvo toks mokestis.
Bet nemanau, kad tai būtų teisinga. Tai gali lemti ir fiziologiniai dalykai, kad dėl vienokių ar kitokių ligų žmonės negali susilaukti atžalų. Reikia ne mokesčius dėti tiems, kurie neturi vaikų, o remti šeimas, turinčias vaikų, ir už kiekvieną vaiką skirti pinigėlių. Tai mes darėme iki 2008 metų - iki 18 metų pridėdavome po 50 litų. Galima ir daugiau skirti. Arba didinti neapmokestinamą minimumą, kad šeima, turinti vaikų, gautų didesnes pajamas, nes tai skatina susilaukti daugiau vaikų. Šiandien į skurdo ribą pirmiausiai patenka jaunos šeimos, turinčios vaikų, o ne pensininkai. Tai yra valstybės reikalas spręsti tokią problemą“, - akcentavo politikas, neprarandantis vilties, kad netolimoje ateityje vis dėlto pavyks suvaldyti ir pakelti lietuvių gimstamumo rodiklius. Nuomonė
Daugiavaikis tėvas fotomenininkas Marius Jovaiša paklaustas, ką reikėtų daryti, kad Lietuvoje išaugtų gimstamumas, nestokoja humoro:
- Tai yra žinoma jau tūkstančius metų - žingsniai turi būti daromi lovoje. Viskas labai paprasta. (Juokiasi.)
Mano pasiūlymas – nesnauskite. Pasekite mūsų šeimos pavyzdžiu – turime tris vaikus, kitąmet susilauksime ir ketvirto. Kiek man tenka keliauti po pasaulį, niekur neišgirsite, kad ištisus metus „Sodra“ motinoms mokėtų visą atlyginimą, o darbdavys kelerius metus turėtų išlaikyti darbo vietą. Kai Amerikoje papasakoju tokį dalyką, jie išsižioja iš nuostabos. Amerikiečiai įsitikinę, kad tik turtinga valstybė gali sau leisti tokią prabangą.
Manau, kad paskatų mūsų šalyje didinti gimstamumą yra sugalvota nemažai. Žinoma, esu verslininkas, visokios išmokos ir pašalpos manęs nedomina. Bet nemanau, kad lietuvių tauta gali išmirti, dar ne tokiais sunkiais laikais atsilaikėme.
