Moki žodį – žinai kelią, bet jei suvoki ir daugiau, nei tas žodis pasako – sugebėsi tai panaudoti siekdama savo tikslo! Jei nori visiems ir kiekvienam ką nors įrodyti, visų pirma išmok tai padaryti nebyliai.
Bendraudami su pašnekovu gauname informaciją, kurios tik 7 proc. sudaro pasakyti žodžiai, 38 proc. – balso tembras, intonacija, ir net 55 proc. – kūno kalba. Taigi kūno kalbos išmanymas – pakankamai rimta investicija į kasdieninio bendravimo mokslą. 1 pamoka. Stebėk!
Užuot nuobodžiavusi stovėdama eilėje, važiuodama viešuoju transportu ar žiovavusi ilgame skyriaus susirinkime, išmok stebėti žmones. Kaip jie stovi, kaip eina, kalba, kokiais gestais ir mimika palydi savo žodžius, ar visada jų nuotaika atitinka jų pasakytus žodžius? Štai gairės, į ką vertėtų atkreipti dėmesį:
Veidas. Tai išraiškingiausia kūno vieta. Klaidžiojantis žvilgsnis, nuolatinis žvalgymasis į šalis, akių nukreipimas nuo pašnekovo dažnai išduoda nerimą.
Galva palenkta pašnekovo pusėn – susidomėjimas, atidumas, tačiau jei į pašnekovą pakreiptas tik veidas, o visas kūnas pasuktas į kitą pusę – tai gali reikšti nesąmoningą pašnekovo vengimą, antipatiją.
Akys. Tiesus, atviras žvilgsnis – stiprybė. Jei prie atviro žvilgsnio lūpose dar žaidžia vos pastebima šypsena – pašnekovui jaučiami šilti jausmai. Skvarbus žvilgsnis ir kietai sučiauptos lūpos gali reikšti agresiją ar baimę. Žvilgsnis prisimerkus ar šnairuojant – žmogus jaučiasi saugus, ramus ir yra susidomėjęs.
Rankos. Rankomis gestikuliuojama laisvai, jos nesuspaustos, nesukryžiuotos – žmogus pašnekovo atžvilgiu nusiteikęs draugiškai, jaučiasi lygiaverčiu pokalbio dalyviu. Sukryžiuotos ant krūtinės rankos – nesąmoningas atsiribojimas nuo pašnekovo, gali būti, jog žmogus situacijoje jaučiasi kiek nejaukiai. Už galvos sunertos rankos liudija, kad pašnekovas jaučiasi viršesnis, pranašesnis. J
ei žmogus kalbėdamas dažnai suveda ir vėl išskiria delnus ar pirštus – nori suteikti savo žodžiams svarumo. Dažni gestai kalbant parodo entuziazmą, susidomėjimą pokalbiu, tačiau pernelyg daug gestų jau gali reikšti nervingumą ir jaudinimąsi. Beje, ypač vertėtų atkreipti dėmesį, jei pašnekovas ranka prisidengia burną – vadinasi, jis jau nori kažką pasakyti, tačiau dėl kažkokių priežasčių delsia ir nesiryžta.
2 pamoka. MokykisDabar metas savo tariamus žodžius ir gestus bei mimiką suderinti su tuo, ką nori pasakyti. Pasitreniruok prieš veidrodį: tardama frazę sąmoningai iliustruok ją atitinkamais gestais. Stebėk savo balso tembrą, pasistenk, kad jis būtų tvirtas ir įtikinamas. Suvaidink skirtingas emocijas: pyktį, abejonę, džiaugsmą, švelnumą.
3 pamoka. KontroliuokNaudojantis kūno kalba galima ne tik įtikinti, bet ir... nuslėpti tai, ko nenorėtum parodyti. Ir vėl laukia treniruotės prieš veidrodį. Likusi viena kartkartėmis pamėgink įtikinti savo atvaizdą, kad jautiesi visai ne taip, kaip iš tikrųjų jautiesi. Tau liūdna? Pamėgink parodyti, kad tau linksma. Prisimink, kokiais gestais, veido išraiška reiški savo teigiamas emocijas. Tau nuobodu? Suvaidink entuziazmą.
Beje, tokios aktorystės pamolės turi ir šalutinį efektą. Moksliškai įrodyta, kad mūsų mimika ir gestai turi tiesioginį ryšį su smegenimis ir... veikia mūsų emocijas ne mažiau nei pačios emocijos – mūsų išvaizdą. Todėl nenustebk, jei būdama nuliūdus ir vaidindama džiaugsmą išties pajusi nuotaikos pagerėjimą. Ir, žinoma, atsargiau su liūdesio ar baimės mimikom!
4 pamoka. PamėginkApsimetinėti ir manipuliuoti žmonėmis – negarbinga ir tikrai ne į gera. Tačiau rask nišą, kur savo kūno kalbos pamokėles galėtum panaudoti geram tikslui. Pavyzdžiui, mandagiai nusišypsok piktam viršininkui ir įtikinamai prižadėk ištaisyti savo klaidas.
Nors viduje ir kunkuliuoji pykčiu, kad tavo darbo deramai neįvertino. Arba parodyk seniai regėtai draugei, kad džiaugiesi ją matydama. Nors iš tikrųjų šiuo metu visos mintys sukasi apie būsimą pasimatymą su mylimuoju. Šiek tiek „švento melo“ dar niekam nepakenkė!
L.Mureikaitė
