Anglų, rusų, lenkų, ispanų leidėjai jau keletas dešimtmečių nevengia leisti „slengo“ žodynų. Ir niekas pernelyg nesibaimina, kad tokie žodynai gali pakenkti „tautos“, o ypač jaunimo moralei. Pasirodo, slengo žodynai yra gana paklausūs rinkoje.
Lietuvoje kol kas ar tai dėl baimės būti apkaltintais nešvankumu, ar dėl kalbos ypatumo kol kas nėra nei vieno „slengo“ ar keiksmažodžių žodyno. Tiesa, prieš keletą metų „Vilspos“ spaustuvė atliko vienos Rusijos leidyklos užsakymą - dideliu tiražu spausdino keiksmažodžių žodyną. Visas jo tiražas „iškeliavo“ į Rusiją. Tarkime, Rusijoje net sovietmečiu buvo išleistas kalėjimų slengo žodynas bei tatuiruočių reikšmių „žodynas“. Lietuvoje bibliofilai taip pat turi savo fonduose sukaupę tokių žodynų, tačiau jie pirkti ne tėvynėje.
Netgi mūsų filmų vertėjai vengia į lietuvių kalbą versti „riebesnius“ angliškus, rusiškus ar kitokius keiksmažodžius. Rašytojas Markas Zingeris sako, kad galima keiktis rafinuotai, o galima plūstis „chamiškai“. Šiandien lietuviai plūstasi tikrai nerafinuotai. Ekspresyvesnius keiksmažodžius lietuviai skolinasi daugiausia iš rusų, ima „populiarėti“ ir vulgarios angliškos blevyzgos.
Kalbininkai jau ne vieną dešimtmetį siūlo lietuviams keiktis lietuviškai: „rupūžė“; „rupūžėlė rugienoj“; „rupūs miltai“; „žaltys“; „velniop“. Tačiau iš „siūlomųjų lietuviškų keiksmažodžių“ kol kas prigijo tik: „šakės“ ir „po paraliais“.
Psichoanalitikai pastebi, kad apie 90 proc. agresyvaus elgesio turinio sudaro ne fizinės jėgos panaudojimas, smurtavimas, o žodinė agresija – keiksmai. Specialistai pastebi, kad „užkietėjusius keikūnus“ kamuoja vadinamasis Edipo kompleksas. Plūsdamiesi „užkietėję keikūnai“ jaučiasi labiau pasitikintys savimi, „kietesni“. Paaugliai, pasak psichoanalitikų, ypač mergaitės keikiasi dėl to, kad nori atkreipti į save aplinkinių dėmesį. Berniukai, norėdami įrodyti esą suaugę, dažniau linkę girtis laimėjimais sekse arba kiek „pakėlė“ per eilinį vakarėlį alkoholio.
Priklausomai nuo kultūrinių tradicijų kai kuriuose kraštuose griežtai draudžiama keikiantis vartoti žodį „motina“, „mama“, „tėvas“. Anglų, vokiečių keiksmažodžiai yra gana puritoniški. Dažnai lietuviai netgi sako nesuprantą „angliško humoro“. Dar viena kultūrinė keikūnų grupė – „šventvagiai“. Būdami katalikais jie
nesidrovi keikiantis minėti Dievo vardo.
dykai.lt
