Jeigu naktį pabudusio žmogaus paklaustų, kas buvo garsiausias visų laikų meilužis, šis net nedvejodamas ištartų Kazanovos vardą.
Net praėjus keliems šimtams metų po didžiojo moterų suvedžiotojo mirties, legendos apie jo gyvenimą gyvos ir vis dar labai įdomios – kuriami filmai, statomi spektakliai, apie tai rašomos knygos. Negana to, šis skambus vardas tapo bendriniu, apibūdinančiu dažnai partneres keičiančius ir lengvus bei trumpalaikius meilės nuotykius vertinančius vyrus.
Gimė aktorių šeimoje
Džakomas Džirolamas Kazanova gimė 1725 metais aktorių šeimoje Venecijoje. Tamsaus gymio berniukas išaugo į tuo metu itin patrauklų 1,75m ūgio vyrą. Nors Kazanovos vardas dabar yra tapęs kone pagundų sinonimu, tačiau garsusis meilužis ne tik guldė į lovą moteris. Jis buvo ir kariškis, šnipas, smuikininkas, magas, bibliotekininkas, net rašytojas, savo gyvenimo avantiūras išliedavęs „Dienoraščiuose“.
Su moterimis elgėsi pagarbiai
Tačiau, kaip jam pavyko suvedžioti visas gražiausias Europos moteris? Savo knygoje „Kazanovos moterys“ į šį klausimą atsako jos autorė Judith Summers: „Jis ne tik gerai atrodė, bet turėjo ir retą draugiškumo dovaną.
Kazanova į moteris žiūrėjo kaip į sau lygias, o jas nurenginėdamas laikė savo valdovėmis. Tais laikais vyrai visada gaudavo tai, ką norėjo, ir kitų norai jiems nerūpėdavo. Tuo tarpu Kazanova visų pirma atsiklausdavo. Be to, jis visada stengdavosi moteris patenkinti – tiek intelektualiai, tiek seksualiai“.
Kazanova garsėjo gebėjimu rafinuotai suvedžioti moteris, jas priversti įsimylėti, o po to palikti. Tačiau damos, tai ir žinodamos, vis tiek guldavosi su juo į lovą. Gal dėl to kaltos sklidusios kalbos apie jo ypatingus lytinius sugebėjimus.
Buvo biseksualus
To meto Italijoje buvo labai populiarios orgijos, tačiau tai Kazanovos nežavėjo. Jis mieliau rinkdavosi intymius pasibuvimus dviese.
Tačiau jo seksualinis apetitas vis tiek buvo nepasotinamas. Italas suviliodavo ne tik gražiausias moteris, bet ir į savo lovą įsileisdavo vyrus. Kol buvo kalėjime, Kazanova palaikė ypatingus ryšius su kitu kaliniu – gėjumi Camille. Taip pat kalbama apie jo flirtą su leitenantu Lunin kelionės į Sankt Peterburgą metu bei laiko leidimą Konstantinopolyje su paslaptinguoju Ismail.
Būtent šiuos vardus pats Kazanova minėjo savo „Dienoraščiuose“, tačiau realus skaičius gali būti ir kitoks. Garsusis meilužis tuose pačiuose užrašuose patvirtino, kad permiegojo su 116 moterų, tačiau legendos sklando apie kelis tūkstančius.
Turėjo gyvenimo meilę
Didžiąją savo gyvenimo meilę Kazanova sutiko 1749 metais. Tai buvo jauna ir paslaptinga prancūzaitė Henriette. „Moteris yra tai, kas vyrą gali padaryti laimingu visas 24 valndas per parą. Tiek, kurie mano kitaip, niekada nepažinojo Henriettos“, – sakė jis. Tačiau prancūzaitė jį paliko ir grįžo pas savo šeimą. Kazanova savo biografijoje tai prisiminė kaip vieną liūdniausių momentų gyvenime.
Buvo pamišęs dėl austrių
Suguldyti pusę Europos moterų į savo lovą – darbas, reikalaujantis daug jėgų. Tam, kad pasisemtų energijos, Kazanova godžiai valgydavo austres – po 60 kiekvieną dieną. Šie jūroje gyvenantys moliuskai yra vieni stipriausių afrodiziakų, mat savo sudėtyje turi itin didelę cinko, geležies ir dopamino koncentraciją.
Sakoma, kad garsusis meilužis mėgo austres ir dėl šų išorinio panašumo į moters lytinius organus. Valgydamas moliuskus, Kazanova nuolatos kartodavo, kad moterys yra tikroji jo virtuvė.
Išrado kontraceptiką
Legendinis meilužis paliko žymę ir medicinoje. Kaip kontraceptinę priemonę jis pradėjo naudoti citriną. Vaisių perpjaudavo pusiau, šiek tiek išskobdavo ir įkišdavo moteriai į makštį. Nors tai gali skambėti ir neįprastai, tačiau citruso veiksmingumą įrodė ir šių dienų klinikiniai tyrimai. Citrinų sultys užmuša spermos gyvybingumą ir gali būti efektyvus ginklas saugantis nuo AIDS.
Deja, šį kontraceptiką Kazanova atrado tik labai vėlai gyvenime, todėl ilgą laiką kentėjo nuo daugybės skausmingų venerinių ligų.
Pabėgo iš kalėjimo
Kazanova dar būdamas vaikas susižavėjo okultizmu. Šis pamišimas prasidėjo tada, kai viena ragana išgydė jo sekinantį kraujavimą iš nosies. Tačiau būtent dėl tokio pomėgio Kazanovai teko skaudžiai nukentėti. 1755 metais jis savo magiškais triukais apgaudinėjo žmones ir šių linksmybių įkarštyje buvo sučiuptas. Mat tuometinėje Italijoje tokie užsiėmimai nebuvo priimtini.
Teisėjai pasitaikė griežti ir garsųjį meilužį iš karto išsiuntė į liūdnai pagarsėjusį Venecijos kalėjimą „Palazzo Ducale“. Tačiau Kazanova čia neužsibuvo. Jis drauge su kitu kaliniu geležine lazdele išsikasė tunelį ir lygiai vidurnaktį per Helouvyną abu paspruko į laisvę. Galiausiai Kazanova pabėgo į Paryžių ir „Dienoraščiuose“ aprašė savo drąsius nuotykius.
Tapo milijonieriumi
Kaip ir dauguma to meto blogųjų berniukų, Kazanova buvo užkietėjęs lošėjas. Didžiausias jo laimėjimas – pasiūlymas karaliui Liudvikui XV įkurti loteriją ir taip surinkti lėšų karo akademijai. Tai tebuvo paprastas Keno stiliaus žaidimas, tačiau karaliui ši idėja taip patiko, kad jis net paskyrė Kazanovą prižiūrėti visus reikalus.
Galiausiai už visą darbą legendinis meilužis gavo solidžią sumą pinigų – dosnus sandėris jį pavertė milijonieriumi. Tačiau turtų jis nešvaistė niekams ir daug lėšų skyrė vietinio šilko fabriko plėtotei.
Artūras Katinas
