Teatro aktorius Juozas Gaižauskas juokauja: „Visuomenėje elgiuosi kaip dešiniarankis, namie – kaip kairiarankis.“ Iš prigimties kairiarankis aktorius ypač vaikystėje susidurdavo su įvairiais nepatogumais. Jų pasitaiko ir dabar, tačiau menininkas išmoko prisitaikyti ir nebekreipia į tai dėmesio.
Šokiai pagal dešiniarankius
„Kairiarankiai patiria nepatogumų. Žinoma, vaikystėje jų būdavo daugiau, - pripažįsta Juozas Gaižauskas. –Tiesa, rašau dešine, nes mokykloje, rašant kaire ranka mokytoja per pirštus uždroždavo su liniuote. Taigi iki šių dienų visuomenėje elgiuosi kaip dešiniarankis, o namie – kaip kairiarankis“, - juokiasi J.Gaižauskas.
Anot aktoriaus, komiškų situacijų nutinka ir teatre, kai statomi šokiai. „Visi šokiai prasideda į dešinę pusę, kaip sakant, pritaikyti dešiniarankiams. Todėl visą laiką sunku veidrodiniu principu sugalvoti, kaip man reikėtų elgtis. O kai aš vaidinau mono spektaklyje, choreografas Šarūnas Kirdeikis statė šokį pagal Maiklo Džeksono muziką. Jis atsistoja ir viską man rodo į dešinę pusę. Sakau: Šarūnai, palauk, aš visą gyvenimą taikausi prie dešiniarankių, kai tenka spektaklio metu šokti grupėje. O dabar būk geras, pastatyk šokį į kairę pusę kairiarankiui, kaip man patogiau. Galiausiai jis pastatė šokį į kairę pusę, bet jam reikėjo laiko persiorientuoti“, - tai prisiminęs šypsosi aktorius. Tikrų kairiarankių nedaug
Ar tiesa, kad kairiarankiai dažniau susižeidžia ir netgi anksčiau numiršta negu dešiniarankiai? „Tokių svarstymų būna. Tačiau įrodymų, kad kairiarankiai gyvena trumpiau, nėra, - sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Periferinės nervų sistemos ir neuroraumeninių ligų sektoriaus vadovas doc.dr. Kęstutis Petrikonis. „Noriu atkreipti dėmesį, kad tikrų kairiarankių, kurie, kaip pagrindinę panaudoja tik vieną ranką, tikrai yra nedaug. Dalis žmonių, save laikančių kairiarankiais (arba dešiniarankiais), ir kitą ranką naudoja panašiai veiklai bei panašioms darbų apimtims. Jeigu, kaip manoma, pasaulyje yra dešimt procentų kairiarankių, kokie trys procentai jų yra garantuoti kairiarankiai. Laterališkumas (dešiniarankiškumas arba kairiarankiškumas) neurologijoje ne visada yra kraštutinis. Blogiausia – kraštutiniai kairiarankiai. Jie išties turi problemų. Tikėtina, kad jų dominuojantis pusrutulis yra dešinysis. Gamtoje tai nėra labai įprasta. Manoma, kad jie turi ir kalbėjimo problemų, daugiau mikčioja, gali susidurti su įvairiais mokymosi sunkumais, nes jų smegenų žievės ir tam tikrų požievių struktūrų darbas yra šiek tiek kitoks. O jeigu žmogus giriasi, kad jo abi rankos yra vienodos – tai galbūt nėra labai gerai. Tada yra rizika, kad kai kurie pacientai irgi turės neurologinių, netgi paveldimų ir gana sunkių ligų. Juk taip gamtos sukurta, kad viena žmogaus pusė vienokia, kita – kitokia.“
Kalbant apie anksčiau taikytą prievartą mokytis rašyti dešine ranka, medikas perspėja, kad kai to nesiseka padaryti, bet asmuo yra verčiamas, gali atsirasti net neurozės simptomų. Komentaras
Vaikų psichiatras Linas Slušnys:
- Savaime aišku, konfliktas truputėlį iškyla, nes yra techninių nesklandumų pradėjus lankyti mokyklą: kai mokiniai suole sėdi dviese, kita puse rašydamas kairiarankis gali trukdyti. Tačiau šiandien jau tikrai kairiarankių niekas neverčia rašyti dešine. Be to, nėra jokių duomenų, kad kairiarankis yra blogiau negu dešiniarankis. UAB „Office day“ Rinkodaros projektų vadovė Viktorija Masaitytė:
- Mokykliniu periodu pirkėjai dažniausiai ieško plunksnakočių, skirtų kairiarankiams. Taip pat labai populiarios yra kairiarankiams skirtos žirklės. Naudotojai yra ir vaikai, ir suaugusieji. Tarkime, liniuotės, skirtos kairiarankiams, skiriasi tik tuo, kad jų gradacija yra kitoje pusėje. Žirklės kairiarankiams vizualiai beveik visiškai nesiskiria nuo įprastinių žirklių.
Plunksnakočiai kairiarankiams turi specialų laikymo griovelį, kuris padeda taip nepavargti pirštui rašant. Savo asortimente plunksnakočių, skirtų kairiarankiams, daugiausia turime būtent skirtų vaikams.
