Kontroliuoti nevaldomas situacijas galime tik atitinkamai į jas reaguodami. Mes visada turime pasirinkimą: galime pasijuokti arba pulti į neviltį.
Ir dažnai būtent juokas yra vienintelė racionali išeitis, nes mokėdami pasijuokti iš savęs ir iš situacijos mes lengviau susitaikome su tuo, kas nepakeičiama. Be to juokas suteikia fizinės energijos ir išgyvenimui svarbaus gebėjimo greitai atgauti fizines bei dvasines jėgas.
Mokslininkai iki šiol neturi vieningos nuomonės, dėl ko žmonės juokiasi. Yra žinoma, kad žmogus išmoko juoktis gerokai anksčiau nei tapo žmogumi. Mokslininkai nustatė, kad artimiausios žmogui beždžionės – bonobo – mažyliai pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais juokiasi visai kaip žmogaus vaikai.
Ekspertų nuomone sugebėjimas juoktis, kaip ir sugebėjimas kalbėti, yra tiesioginė vaikščiojimo stačiomis pasekmė, kai išsiskyrė kvėpavimo ir judesių tempas.
Ką reiškia juokas? Klausimas nesudėtingas, jei toks pozityvios nuotaikos išreiškimo būdas susijęs su kokiu nors džiaugsmu. Tačiau žmonės dažnai juokiasi visiškai priešingose situacijose – kai susiduria su kuo nors keistu ir paradoksaliu. Verta pastebėti, kad praktiškai visi anekdotai – tai visai ne „džiaugsmingi pranešimai”, juose kaip tik pasakojamos netikėtos, nelogiškos, absurdiškos situacijos.
Ko gero, juokas yra savotiškas smegenų apsaugos mechanizmas. Tas, kuris streso metu ne praranda dvasines jėgas, o priešingai, reiškia teigiamas emocijas, sėkmingiau sprendžia problemas – ir būtent tokia reakcija ir užsitvirtina žmogaus elgsenoje. Būtent elgsenoje, o ne genuose. Pastebėta, kad mažyliai pradeda šypsotis ne iš karto po gimimo, bet to išmoksta per pirmąsias 3 – 8 gyvenimo savaites. Juoktis vaikučiai pradeda tik baigdami trečią mėnesį, o pats linksmiausias laikotarpis prasideda šeštaisiais metais.
Suaugęs žmogus per dieną nusišypso vidutiniškai 15 kartų. Tai nesunkiai galima paaiškinti tuo, kad „gyvenimas sunkėja”. Tačiau nuo senų laikų žmonės žinojo ir apie atgalinį ryšį – tas, kuris daugiau juokiasi, ilgiau gyvena.
Juokas – geriausias vaistas
Jaučiatės prislėgtas? Nusišypsokite – ir bloga nuotaika dings!
Juokas ramina.
Jis atlaisvina endorfinus – laimės hormonus, atsikratote dirglumo ir liūdesio.
Juokas gerina odą.
Juokas tonizuoja veido raumenis, gerina kraujo cirkuliaciją, atsiranda natūralus veido raudonis.
Juokas sutvirtina santykius
Sugebėjimas juoktis dviese labai svarbus geriems santykiams.
Juokas didina imunitetą.
Juokas padeda kovoti su infekcijomis.
Juokas – sveikata širdžiai.
Juoko dėka kraujas geriau cirkuliuoja.
Juokas mažina skausmą.
Laimės hormonai endorfinai, kurie gaminasi besijuokiant – natūralūs organizmo nuskausminamieji.
Juokas padeda vystytis plaučiams.
Juokas – puikus pratimas, sergant astma ir bronchitu.
Juokas nugali stresą.
Minutė nuoširdaus juoko lygi 40 min. gilios relaksacijos.
Juoko kultai
Šiandien Vakarų šalyse juoko terapija tapo tokia populiari, kad jau galima kalbėti apie keleto skirtingų mokyklų egzistavimą.
Amerikiečių tyrinėtojas, neurologas V.Frajus pirmasis pastebėjo, kad juokas daro įtaką organizmui. Naujo mokslo – gelotologijos (gr. gelos – juokas) mokslo pradininku laikomas amerikiečių žurnalistas Normanas Kazinsas. Būtent jam kilo idėja, kad juoką galima naudoti medicininiais tikslais. Jis, 70-tųjų praėjusio amžiaus metų pradžioje, kaip tvirtino pats, išsigydė nuo sunkios kaulų ligos, naudodamasis neįprasta terapija: keletą savaičių Kazinsas pastoviai žiūrėjo komedijas per televiziją. Pasveikęs sėkmingasis eksperimentatorius įkūrė katedrą, kurios mokslininkai tyrė gydymo juoku galimybes.
Taigi, kaip juokas veikia sveikatą?
Juokas stiprina imunitetą, stabdo streso hormonų (kortizono ir adrenalino) gamybą ir didina endorfinų, mažinančių skausmą, suteikiančių žmogui euforijos pojūtį, kiekį.
Juoką galima traktuoti ir kaip savotišką masažą, nes tada atsipalaiduoja apie 80 raumenų grupių. Pasirodo, jis stiprina širdį ir mažina kraujo spaudimą.
Išsamūs tyrimai parodė, kad juoktis labai sveika žmonėms, patyrusiems insultą ir kenčiantiems nuo lėtinės smegenų išeminės ligos. Mat yra tiesioginis ryšys tarp mimikos raumenų aktyvumo ir kraujo pritekėjimo į smegenis, o šie raumenys labiausiai dirba, kai šypsomės ar juokiamės.
Juokiantis pasikeičia kvėpavimo ritmas: įkvepiama giliau ir ilgiau, o iškvepiama trumpiau. Taip pagreitėja dujų apykaita, o dėl to pagerėja visų organų veikla.
Bet teigiamai veikia tik nuoširdus juokas, o ne sarkazmas. Senovės graikai manė, kad sarkastiški žmonės nėra savimi pasitikintys, juos valdo dažnos nuotaikų kaitos, yra melagiai, žiaurūs. O tokie serga širdies, skrandžio ir kepenų ligomis.
Dabar juoko terapeutai – gelotologai yra yač populiarūs JAV, kur galima rasti apie tūkstantį šios srities specialistų. Kaip ir Kazinsas, gelotologai savo pacientams siūlo žiūrėti jumoristinius kanalus ir vaizdo įrašus. Jie rekomenduoja gerai įsidėmėti juokingus epizodus ir laikas nuo laiko juos prisiminti, o dar geriau užrašinėti į savo „jumoristinius užrašus”.
Įdomu tai, kad gelotologų nuomone sveikatai naudinga yra ne tik juoką sukeliantys pokštai, bet ir klausymasis, kaip juokiasi kiti. Pavyzdžiui, Austrijoje įsikūrusi su depresija susijusių ligų bendrija (OeGDE) išleido gydomąjį kompaktinį diską, kuriame įrašyta 20 minučių įžymybių, tokių kaip olimpinis slidinėjimo čempionas, dainininkas, gubernatorius ir buvusi futbolo žvaigždė, juoko. Be to, bendrijos atstovai tvirtina, kad kuriant šį diską buvo atliktas rimtas mokslinis darbas ir kad jis (diskas) tikrai padeda kovojant su depresija.
Šiandien „juoko joga” išgyvena tikrą bumą. Prancūzijoje per pastaruosius keletą metų buvo atidaryta daugiau kaip 30 juoko klubų, o Vokietijoje – daugiau kaip 40. Šiuose klubuose bet koks pageidaujantis už 3 eurus gali sudalyvauti juoko terapijos seanse. Tvirtinama, kad vienas seansas suteikia žvalumo visai savaitei. Iš viso Europoje ir Amerikoje tokių klubų yra daugiau kaip 800.
Be to, jau yra ir pasaulinė juoko sostinė: tai Štutgartas, kur jau keletą pavasarių iš eilės vyksta pasaulinis gydomojo juoko Kongresas. Taigi, jei jūs norite išbandyti gydančiąją juoko galią ir kvatotis patys, pirmyn!
