Opia XXI amžiaus tema tapo vyro apybraižos ir rolės kaita visuomenėje. Atsiribokime nuo tokių temų kaip lygybės teisė, feministiniai judėjimai, moters valdžios išaugimas, skandinaviškų šalių lyties rolių kraujomaiša ar nutylima tema – moterų vyriškėjimas. Geriau apsvarstykime tai, kas šiandieną kelia rimčiausią grėsmę vyriškumo etiketei.
Viename vyrams skirtame projekte išdėsčiau nuomonę šia tematika ir ji skambėjo maždaug taip: “XXI amžiaus vyriškumas labai trapus – vienas neatsargus žingsnis ir jis gali būti interpretuotas netinkamai”. Ironiška – bet veikiausiai silpnąja XXI amžiaus lytimi galima įvardinti vyriškąją, kuri tokia tampa ne tik po skausmo ir ligų netolerancijos eksperimentų.
Nepaisant įvairių nuokrypių ankstesniais šimtmečiai (perukai, sijonai, makiažas ir pan.), pagrindiniai mano pirmojo straipsnio motyvai yra iškraipyta ir įnirtingai diegiama tikrojo vyriškumo samprata naujo tipo visuomenėje. Gydytojo pasakymas: “sveikinu, jums gimė berniukas”, leisdavo tėvui atsidusti (neklauskit kodėl) ir mąstyti, kad problemų bus mažiau vien dėl to, kad vyras iš prigimties reikalauja mažiau apsaugos ir yra tas, kuris daugeliu atvejų gali apsiginti pats. Ir tai būtų tikra tiesa šiandieną jei vaikas augtų sveikoje visuomenėje, sveikoje šeimoje, natūraliomis sąlygomis, kurios ir yra subalansuotos sveiko vyro raidai. Juk: „vyras yra linkęs išlikti vyru, jei kitos sąlygos aplink nekinta“ – taip vėl gi drąsiai teigiau viename seminare apie vyro rolę visuomenėje. Tačiau kas, jei tos sąlygos kinta?
Šioje liturgijoje, nekeliu klausimo – gimstama ar tampama (nuo šios temos siekiu atsiriboti ne vien dėl etinių priežasčių) – nes mes kalbame apie heteroseklsualų vyrą. Čia ašimi tampa klausimas: „Vyre, kiek tavyje vyriškumo?“.
Tai, kad gimė sūnus, tai, kad berniuko tėvai geri ir net tai, jog aplinka pasitaikė dėkinga, dar negarantuoja, kad visuomenėje turėsime dar vieną tikrą vyrą. Patrauklūs ir įtikinantys vertybiniai nuokrypiai, kuriais meistriškai žongliruoja masinė medija, pop kultūra ir drastiški visuomenės pokyčiai, puikiai atlieka breketų vaidmenį „neteisingame“ vyriškumo sąkandyje. Dantys lieka dantimis, tačiau jų forma – jau korekcijos pasekmė.
Dėl to, kad moterų ėmė daugėti versle ir politikoje, kad jos tampa labiau išsilavinusiomis ir įtakingomis, kad jų požiūriai kosmopolitiškesnis ir jos ima daugiau uždirbti nei, kad uždirba vyras yra sveikintina! Jūs esate šaunuolės! O kaip į tai reaguoja tipiški šių dienų masculiniai? Jie priima visa tai kaip iššūkį ir, būtent, kaip linkę tarpusavy, pradeda žaidimą, kuris vadinamas dominavimu. Dominavimu ne prieš kitą vyrą, bet prieš moterį… Ir jei seniau užteko istorinio konteksto, tai dabar moteris demokratiškoje valstybėje turi teisę ne tik balsuoti, bet ir daryti praktiškai viską, ką daro vyras.
Ir žinote, ši tema tikrai netaptų ta tema, su kuria aš įžengiu į skaitovo pasaulį, jei nebūtų tiek daug jaunų ir didelę ateitį turinčių merginų bei moterų, kurios kasdieną vis labiau nusivilia mumis – vyrais. Niekam nepatinka pralaimėti ir čia, turbūt straipsnio kontekste, reikėtų pridėti: „ypatingai kai oponentas yra moteris“. Ironija, paiki juokeliai, akivaizdžios patyčios, net šmeižtas ir seksizmu pagrįstas žeminimas. Ar žinote kiek per dieną griūva santykių vien dėl to, kad vyras negali pakelti ir pripažinti savo moters sėkmės? Tūkstančiai! Ir galop ar žinote, kiek moterų per vieną dieną nukenčia fiziškai ar morališkai dėl vyro nepasitenkinimo sava role šeimoje ir visuomenėje? Skaičiai taip pat verčiantys susimąstyti…
Ar vyro prigimtyje yra konkurencijos su moterimi yda? Vargu… Ar vyras dėl savo nesėkmių turi teisę kaltinti moterį? Kažin.. Ar jėgos demonstravimas yra nors vienu atveju pateisinamas sprendimas? Tikrai ne! Juk vyras yra pasitikinti savimi, sėkminga, motyvuota, unikali ir charizmatiška asmenybė! Tad jei ji (partnerė ar kolegė) siekia karjeros, drąsinkime ją, jeigu jai sekasi, girkime ją, jei ji kažko siekia, palaikykime. Moterimi reikia džiaugtis ir grožėtis. Nepaisant to, kiek daug ar net daugiau ji už jus beuždirbtų, kokią aukštesnę vietą visuomenėje beužimtų, ją visada reikės saugoti, ji visada norės gauti gėlių, nuoširdžių komplimentų ar nieko nekainuojančio dėmesio bei šilumos. Ypatingai jei ji yra Jūsų moteris.
Tačiau net jei femme fatale bus iš tų, kurios nevertos pagarbos dėl vienokių ar kitokių savo poelgių, atminkite, Gerbiamieji, kad senas geras džentelmeniškas skrybėlės pakėlimas ir nuėjimas savu keliu, dar nepagadino nė vieno vyro etiketės.
Vyriškumo nereikia mokytis, jį reikia jausti. Juo reikia didžiuotis.
