Švedijos mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai liudija, kad gali egzistuoti ryšys tarp greito maisto vartojimo ir padidinto pavojaus susirgti nepagydoma Alzheimerio liga.Švedijos Karolinska medicinos universitete atlikti tyrimai su laboratoriniais gyvūnais taip pat suteikė viltį su šia sunkia liga kovojantiems specialistams, kad ateityje jos bus galima išvengti, skelbia „Sciencedaily.com“.
Alzheimerio liga yra labiausiai paplitusi silpnaprotystės forma. Švedijoje ja šiuo metu serga apie 90 tūkstančių žmonių. Mokslininkai vis dar nežino, kas ją sukelia, tačiau nustatyta daug Alzheimerio ligos rizikos veiksnių. Vienu svarbiausių laikomas tam tikro geno, atsakingo už apolipoproteino E gamybą (viena iš jo funkcijų – cholesterolio transportavimas), variantas. Šį geną, pavadintą ApoE4, turi apie 15–20 proc. žmonių.
Švedijos Karolinska medicinos universitete Susanne Akterin vadovaujama tyrėjų grupė atliko bandymus su genetiškai pakeistomis pelėmis, kurioms genų inžinerijos būdu buvo perduotas polinkis susirgti Alzheimerio liga. Pelėms devynis mėnesius buvo duodamas labai riebus maistas, kurio sudėtyje buvo daug cukraus ir cholesterolio. Taip buvo siekiama išsiaiškinti, kokį poveikį laboratoriniams gyvūnams gali turėti žmonių valgomą greitą maistą atitinkanti speciali dieta.
Po 9 mėnesių atlikti šių pelių smegenų cheminiai tyrimai atskleidė, kad jų rezultatai buvo labai panašūs į Alzheimerio liga sergančių žmonių. Paaiškėjo, kad pelėms skirta dieta smegenų ląstelėse padidino tau (τ) baltymo kaupimąsi. Jis Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenų ląstelėse skatina susivijusių baltymo gijų formavimąsi. Dėl šios priežasties neuronai nyksta ir vėliau žūsta. Be to, bandymų metu buvo nustatyta, kad maiste esantis cholesterolis sumažino kito specifinio smegenų ląstelėse esančio baltymo, dalyvaujančio informacijos įsiminimo procese, lygį.
„Dabar mes manome, kad dažnas riebaus maisto, kuriame yra daug cholesterolio, vartojimas kartu su genetiniais faktoriais, tokiais kaip ApoE4 genas, gali neigiamai paveikti kelias smegenų ląstelėse esančias medžiagas, o tai savo ruožtu gali paskatinti Alzheimerio ligos vystymąsi“, - sakė Susanne Akterin.
Pasak jos, tyrimų rezultatai nurodo kai kuriuos veiksnius, kurie gali padėti išvengti šios ligos, tačiau reikia papildomų išsamių tyrimų, kol visuomenei bus galima pateikti naujas mitybos rekomendacijas.
D. Britanijos, kurioje silpnaprotyste serga apie 400 tūkstančių žmonių, Alzheimerio draugijos vadovas Neilas Huntas, britų dienraščiui „Daily Mail“ komentuodamas naujausio Švedijoje atlikto tyrimo rezultatus, pabrėžė, kad ekspertai vis labiau įsitikina, jog sveika mityba yra svarbiausias Alzheimerio ir kitų demencijos formų pavojų mažinantis faktorius.
„Labai svarbu valgyti kuo mažiau riebaus maisto, vartoti mažiau druskos ir įtraukti į valgiaraštį kuo daugiau daržovių ir vaisių, nes jose daug antioksidantų. Įrodyta, kad Viduržemio regiono dieta, kurioje gausu vaisių, daržovių, jūros produktų, bet mažai mėsos, riziką susirgti silpnaprotyste sumažina bent 30 proc. Tokiame maiste nedaug riebalų, cukraus, perdirbtų produktų, užtat daug baltymų, skaidulų ir antioksidantų“, - sakė jis.
N. Huntas pabrėžė, kad didelį vaidmenį vaidina ir svoris: tie žmonės, kurie būdami 60-ies turi antsvorį, iki 75 metų dvigubai dažniau suserga silpnaprotyste. D. Britanijos medikai stengiasi efektyviau kovoti su nutukimo epidemija, kurios mastas jau kelia rimtą pavojų – beveik ketvirtadalis visų vyrų ir moterų yra taip nutukę, kad tai kelia rimtą pavojų jų sveikatai. Tyrimai liudija, kad britai yra didžiausi pasaulyje greito maisto mėgėjai – šiuo požiūriu jie lenkia netgi amerikiečius, plačiai garsėjančius savo pomėgiu riebiems sumuštiniams ir cukringiems gardėsiams. Statistiniai duomenys liudija, kad vienas D. Britanijos gyventojas vidutiniškai per savo gyvenimą suvalgo 22 tūkstančius greito maisto produktų, įskaitant ir gardumynus – beveik po vieną sumuštinį per dieną.
dykai.lt inf.
