Labiausiai į riziką linkę jauni suaugę vyrai — tą rodo aukšti jų autoavarijų, girtavimo, narkotikų vartojimo ir patologinio lošimo rodikliai. Į armiją visada mieliau būdavo imami jaunesni vyrai, ne tik dėl jų fizinės jėgos, bet ir dėl jų pasiryžimo rizikuoti gyvybe mūšiuose.
brain_tocTokio amžiaus jauni vyrai taip pat būna pasiekę savo pojūčių siekimo piką. Nenuostabu, kad jų sekso hormonas testosteronas taip pat būna pasiekęs aukščiausią lygį. Testosteronas ypač koreliuoja su pojūčių siekimu, susijusiu su disinhibitacija — tai, kas paprastai siejama su gėrimu, narkotikais, seksu ir asocialiu elgesiu. Jis taip pat sietinas su įprastomis savybėmis, kaip, tarkime, dominavimas, socialumas ir aktyvumas. Kai testosterono lygis krinta, vyrų agresyvaus, asocialaus elgesio tendencijos švelnėja. 50-59 amžiaus vyrų polinkis į pojūčių siekimą būna sumažęs du kartus, palyginus su 16-19 metų amžiaus vyrais.
Moterų organizmuose taip pat esame testosterono, tačiau mažiau. Visgi šis hormonas moterų atveju siejamas su panašiais elgesio modeliais, pavyzdžiui, atkaklumu, agresija ir seksualiniu susijaudinimu.
Kitas pojūčių siekimo biologinis koreliatas yra enzimas monoaminas oksidas (MAO), veikiantis smegenyse. Monoamino oksidas veikia kaip reguliatorius, palaikantis neuromediatorių pusiausvyrą. Jis taip pat gali turėti įtakos lyčių ir amžiaus skirtumams, susijusiems su pojūčių siekimu ir rizika.
Monoamino oksidas B tipas yra ypač susijęs su pojūčių siekimu ir dopamino reguliavimu. Ryšys tarp MAO ir dopamino ypač reikšmingas, atsižvelgiant į faktą, kad dopamino D4 receptoriaus genas siejamas su pojūčių siekimu, o kitas dopamino receptorius D2 siejamas su piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis — rizikingo elgesio forma.
Į didelę riziką linkusių asmenų monoamino oksido enzimo lygis žemas, o tai reiškia, kad reguliavimas nėra pakankamas. Be to, MAO lygis būna aukštesnis moterų organizmuose nei vyrų, smegenyse ir kraujyje jis kyla su amžiumi. Kitas įrodymas, kad MAO susijęs su pojūčių siekimu, yra tai, kad žemas MAO lygis buvo nustatytas esant psichopatologijos formoms, kurioms būdingas impulsyvus polinkis siekti neatidėliotino atlygio, neatsižvelgiant į pasekmes.
Į pojūčių siekimą linkę asmenys, vartojantys narkotikus, yra suradę tiesioginį būdą aktyvuoti smegenų malonumo centrus. Kiti tokio sužadinimo ieško per jaudinančius stimulus ir patyrimus. Pojūčių siekimas nebūtinai turi būti rizikingas, tačiau rizika sustiprina aštrių pojūčių mėgėjo jaudulį.
Nors rizika turi neigiamų atžvilgių ir net gali būti lemtinga, kartu tai ir teigiama jėga. Be rizikingų žingsnių žmonija gyventų stagnacijoje, nebūtų varomosios jėgos atradimams. Polinkis į riziką akivaizdžiai buvo adaptyvus ankstyvųjų homonidų bruožas. Šis bruožas žmonėms vis dar taip pat būdingas, tačiau mažai ką teliko tirti. Be to, darbas daugeliui žmonių anaiptol nekelia jokio jaudulio.
Iš šio šiuolaikinio gyvenimo, kur saugomos kultūros ir vyksta daug mažiau karų, jaudulio troškimas niekur nedingo. Kai kuriems jį suteikia kiti žmonės, santykiai, seksas. Kitiems reikia stipresnių pojūčių, jie atranda tokius užsiėmimus kaip sklandymas ar šokinėjimas su virve. Visgi dažniausias būdas išlieti emocijas — beatodairiškas vairavimas. Mano tyrimas parodė, žmonėms būdingas bendras poreikis jauduliui, kurį jį vienu ar kitu patenkina.
