Kas verčia žmones rizikuoti? Tai ne tik elgesio modelis — tai susiję su žmogaus asmenybe.
Mėgstate vairuoti išgėręs (-usi), žaisti azartinius žaidimus, miegoti su nepažįstamais? Tai ne tik elgesio modelis — tai susiję su žmogaus asmenybe.
Rita gyvena dėl azarto. Ji ima merdėti iš nuobodulio, jei gyvenimas tampa pernelyg nuspėjamas. Ritos draugų ratas platus, tačiau ji negali pakęsti „zanūdų“. Jai patinka užmegzti pažintis su naujais įdomiais žmonėmis, net jeigu žino, kad šie nėra patikimi. Ji rūko tabaką, marihuaną ir daug geria, o savaitgalius leidžia audringai besilinksmindama su doze kokaino, ekstazi ar kokiu naujai pasirodžiusiu narkotiku. Jai nieko nereiškia atsidurti lovoje su ką tik sutiktu žmogum, nieko apie tą žmogų neišsiaiškinus ar be prezervatyvų. Ji turi Porche ir vairuoja…Greitai. Ritai taip pat patinka žaisti kazino, kur dažnai pralošia daugiau nei gali sau leisti.
Rita daug kur rizikuoja. Žvelgiant į tolimesnę perspektyvą, pavojingiausi jos įpročiai — rūkymas ir gėrimas. Nuo tabako ir rūkymo kasmet miršta beveik 80 kartų daugiau žmonių nei nuo kokaino ar heroino. Tačiau Rita galvoja tik apie šios akimirkos malonumus, o ne bėdas, kurias jie galbūt atneš.
Rita — išgalvotas asmuo, tačiau ji tarsi simbolizuoja tipinį rizikos mėgėją, įsitraukusį į įvairias pavojingas veiklas. Tokie plataus spektro adrenalino fanatikai ne tik egzistuoja, bet ir pasižymi specifine asmenybės sandara, kurią lemia tiek genai, tiek asmeninė patirtis. Svarbu mokėti atpažinti tokius žmones, nes jie kelia rimtas visuomenės sveikatos problemas tiek sau, tiek aplinkiniams. Kaskart stumdami save į pavojų, jie tarsi įkūnija — gal tiksliau būtų sakyti išryškina — kokią nors savybę, būtiną mūsų, kaip rūšies, išlikimui.
Ištisus dešimtmečius tyrinėju žmogaus savybę, vadinamą „pojūčių siekimu“ — nepatirtų, stiprių ir kompleksinių pojūčių bei patyrimų ieškojimą ir žmogaus polinkį rizikuoti vardan paties patyrimo.
Rizika nėra į pojūčių ieškojimą orientuoto elgesio pagrindas, tai tiesiog kaina, kurią šie žmonės sumoka už tam tikrą veiklą, kuria užsiimdami patenkina savo poreikius naujumui, pokyčiams, jauduliui. Tiesą sakant, dažnai tai, kuo užsiima užkietėję rizikos mėgėjai, visai nėra pavojinga. Jiems patinka intensyvi roko muzika, siaubo filmai arba filmai su sekso scenomis, kelionės į egzotiškas vietas bei linksmybės be narkotikų.
Pojūčių siekimas gali peraugti ir į fizinę veiklą, apimančią neįprastas ar ekstremalias sporto šakas, kaip, tarkime, parašiutizmas, skrydžiai sklandytuvu, nardymas, automobilių lenktynės, alpinizmas ar plaukiojimas baidarėmis putojančiais vandenimis. Užsiėmimas tokiu sportu apibūdina vieną iš pojūčių siekimo porūšių: jaudulio ir nuotykio siekimą.
Yra ir kitų pojūčių siekimo rūšių, kurios išreiškiamos ne fizine veikla, o nesivaržymu socialinėje aplinkoje (slopinimo panaikinimas arba dizinhibitacija), kitokiu gyvenimo būdu (patirties siekimas) arba pokyčių paieškomis vardan pokyčių (netolerancija nuoboduliui). Daugybė pojūčių siekimo atmainų siejami su tokiomis pavojingomis veiklomis, kaip rūkymas, gėrimas, narkotikai, nesaugus seksas, beatodairiškas vairavimas ar azartiniai žaidimai.
Kai kurie psichologai tvirtina, kad rizikavimas susijęs su vienu asmenybės bruožu — neurotiškumu. Jų nuomone, tai neurotinio konflikto išraiška, antifobiško elgesio išraiškos forma. Mūsų paskutiniai fizinės rizikos prisiėmimo tyrimai paneigia tokį aiškinimą: pagal šiuos rezultatus, rizikos mėgėjai nepasižymi jokiais aiškiai išreikštais neurotiškumo ar nerimo požymiais.
Taip pat aiškinta, kad į didelę riziką orientuotas elgesys, kaip, tarkime, beatodairiškas vairavimas, asociali veikla (jei išvis kada nors tokia egzistavo) tarnauja tarsi priemonė agresijai ir priešiškumui išreikšti. O galbūt rizika yra tiesiog viena iš bendro poreikio aktyviai veiklai išraiškų, panašiai kaip ir hiperaktyvių asmenų atveju: šie stimuliuoja save per veiklą, siekdami įveikti nuobodulį.
Kaip ten bebūtų, pavojinga veikla, kaip, tarkime, gėrimu ir narkotikų vartojimu, dažnai užsiiminėjama socialioje aplinkoje. Tad galimas dalykas, kad tokia veikla, ypač koledže, sietina su socializacija. Mūsų tyrimo metu aš su kolegomis tyrėme koledžo studentus, kurių dauguma tuo metu buvo įjunkę į kai kurias arba visas šias pavojingas veiklas: rūkymas, gėrimas, narkotikai, seksualinis elgesys, beatodairiškas vairavimas arba azartiniai žaidimai. Mėginome atsakyti į du klausimus: ar tikrai egzistuoja generalizuotas polinkis į riziką, kaip buvo tvirtinama ankstesniuose tyrimuose, o jei taip, kokie asmenybės bruožai sietini su šiuo polinkiu?
Spėjome, kad dauguma šių rizikingo elgesio tipų susiję su impulsyviu pojūčių siekimu. Tačiau taip pat vertinome, kokį vaidmenį šiame kontekste vaidina neurotiškumas–nerimas, agresija–priešiškumas, socialumas–aktyvumas.
Šiuos bruožus vertinome pagal Zuckermano-Kuhlmano asmenybės klausimyną (ZKPQ), penkių faktorių asmenybės testą, kurį sudariau su kolegomis.
Taip pat vertinome rūkymą, gėrimą, narkotikų vartojimą, seksą, vairavimą ir azartinių žaidimų lošimą pagal specialias rizikos prisiėmimo skales, sudarytas kiekvienam iš šių rizikingo elgesio tipų. Vairavimo rizikos skalė vertino dažniausiai pasitaikančius vairavimo greičius, reakciją į eismo signalus, atstumus tarp mašinų, esant dideliam greičiui, bei kitus veiksnius. Norėdami įvertinti rizikingą seksualinį elgesį, klausinėjome apie sekso partnerių skaičių, ar vartojamas prezervatyvas, jei taip, kaip nuosekliai.
Pirmas klausimas, kurį norėjome išsiaiškinti — ar šios trys rizikos sritys susijusios viena su kita, kas sufleruotų apie generalizuotą polinkį į riziką.
Kaip paaiškėjo, rūkymas, gėrimas, seksas ir narkotikai susiję vieni su kitais. Tiek studentai, tiek studentės, kurie buvo įjunkę į vieną, buvo linkę ir į likusius užsiėmimus (iš tyrimo žinome, kad jie taip pat klausydavosi rokenrolo muzikos).
O štai beatodairiškas vairavimas buvo susietas tik su viena iš likusių rizikos sričių — gėrimu. Deja, šis ryšis dažnai turi tragiškų pasekmių.
