Nėra įrodyta, kad kava sukelia priklausomybę. Tačiau daugelis žmonių realiai jaučia vadinamąjį laužymo sindromą. Tie, kas per dieną išgeria vieną puodelį kavos, jos atsisakę skundžiasi galvos skausmais.
Laužymo sindromas gali pasireikšti nedideliu galvos skausmu, dirglumu, mieguistumu. Retais atvejais žmonės jaučia pykinimą, sutrinka regėjimo ryškumas, prasideda depresija.Vis dėlto šiek tiek pasistengus kavos galima atsisakyti.
Mokslininkai įrodė, kad kofeinas pagerina trumpalaikę atmintį ir reakcijos laiką. Tai seniai visiems žinoma, tačiau moksliniai įrodymai atsirado tik 2005 metų lapkričio mėnesį. Naudojant funkcinį magnetinį rezonansą pavyko pastebėti, kad žmonių, geriančių kavą, aktyvinamos smegenų žievės dalys, veikiančios dėmesį ir atmintį.
Kitas kofeino ypatumas – jo veikimo greitis. Mažai yra produktų ar vaistų, kurie pradeda taip greitai veikti. Efektyvumas pasireiškia jau po 5 minučių. Po kelių sekundžių, kai išgėrėte kavą, kofeinas įsigeria į skrandžio ir žarnyno traktą ir patenka į kraujotaką. Kofeinas tirpsta riebaluose ir vandenyje. Jis lengvai prasiskverbia per hematoencifalinį barjerą (ypač patikimas barjeras, saugantis smegenis nuo šlutinio medžiagų poveikio).
Kofeinas gali palengvinti kvėpavimą, nes atidaro smulkias plaučių bronchiolas. Dauguma rūkalių nesąmoningai naudoja šį efektą, nes kava tam tikram laikui sušvelnina kenksmingą tabako dūmų poveikį plaučiams.
Mokslininkai tyrė kofeino poveikį osteoporozės (ligai, kai kaulai tampa trapūs) vystymuisi. Kofeino vartojimas sustiprina kalcio išskyrimą su šlapimu. Nereikia kavos laikyti pagrindine osteoporozės priežastimi, tačiau kofeinas gali tapti vienu iš provokuojančių faktorių. Žmonėms, turintiems padidėjusią osteoporozės riziką, galima patarti papildyti kalcio kiekį, pavyzdžiui, kasdien išgeriant stiklinę pieno.
