Rusiją valdančiai grupuotei reikia užkirsti kelią mėgautis koneveikiamų Vakarų gyvenimu, teigia JAV ekspertai.
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, pripažinęs Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę, toliau eskaluoja krizę Kaukaze. Iš visko sprendžiant, Rusija netrukus jas aneksuos, rašoma JAV dienraštyje „The Washington Post“ paskelbtame teisės ekspertų Davido B. Rivkino, dirbusio JAV teisingumo ministerijoje ir Baltuosiuose rūmuose, ir Carloso Ramos – Mrosovsky straipsnyje. Rusijos pažadai atitraukti kariuomenę į pozicijas, buvusias iki konflikto pradžios, skamba vis melagingiau. Rusijos oficialieji asmenys pagrasino panaudoti branduolinį ginklą prieš Lenkiją ir Ukrainą. Visi požymiai liudija, kad Kremlius nutarė pradėti naują šaltąjį karą.
Laisvasis pasaulis į tai reaguoja vangiai, pastebima straipsnyje. Vakarų šalių atstovai perspėjo, kad Rusijos agresija pakenks jos tarptautinei „reputacijai“. NATO sustabdė oficialiuosius ryšius, galbūt bus užblokuotas Rusijos priėmimas į Pasaulio prekybos organizaciją. Europos priklausomybė nuo rusiškų energetinių išteklių ir skambantys tvirtinimai, kad Vakarams reikia bendradarbiauti su Rusija daugeliu tarptautinės politikos klausimų, stiprina Maskvos pasitikėjimą savimi.
Tačiau Vakarai yra stipresni, nei suvokia patys ar Vladimiras Putinas, rašoma „The Washington Post“. Teisingai nukreiptos atsakomosios priemonės iš „švelniosios jėgos“ arsenalo – pavyzdžiui, teisėsaugos tarnybų pradėta kampanija prieš Rusijos valdančiųjų sluoksnį – gali tapti gana efektyvia bausme už Gruzijos užpuolimą ir profilaktine priemone prieš blogą elgesį ateityje. Juk Rusijos politinis elitas savo asmeninius interesus kelia aukščiau už valstybinius. Jei šiam elitui būtų smogtas pakankamai skausmingas smūgis, valdančiųjų sluoksnis pareikalautų pakeisti užsienio politikos kursą ar net pabandytų nušalinti nuo valdžios „pilkuoju kardinolu“ tapusį Putiną.
Privataus verslo interesų persipynimas su valstybės politika šiuolaikinėje Rusijoje skiriasi nuo endeminės korupcijos sovietiniais laikais. Maskvoje viešpatauja buvusių KGB darbuotojų („siloviki“) ir su Kremliumi besibičiuliaujančių turtingų magnatų grupuotė. Nors jie elgiasi kaip gangsteriai, pavyzdžiui, įsakinėja žudyti savo verslo ir politinius partnerius, Rusija, nepaisant banditiško elgesio, vis dėlto priklauso globaliai ekonominei sistemai. Rusijos ekonomika, neturinti jokių rimtų civilinės pramonės šakų, priklauso nuo gamtinių išteklių eksporto. Todėl ši šalis, nors ir groteskiškai korumpuota, labai tvirtais ryšiais susieta su globaliomis finansinėmis ir komercinėmis struktūromis.
Šešėliniai dabartinės Rusijos valdytojai globalizaciją pasitiko išskėstomis rankomis, teigiama straipsnyje. Šie „oligarchai – čekistai“ (pavadinkime juos taip, kad atskirtume nuo paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje iškilusių „baronų – plėšikų“, kurie orientavosi į Vakarus, bet buvo Putino sutrypti) – vis labiau braunasi į turtingiausių pasaulyje fizinių asmenų sąrašus. Nesąžiningai susikrautus savo turtus jie investuoja užsienyje, išlaiko prabangias rezidencijas Londone, Paryžiuje, Žydrajame krante. Jų vaikai studijuoja Vakarų universitetuose, o kai kurie net kolekcionuoja Vakarų šalių sporto klubus.
Šie magnatai finansavo Putino iškilimą, jų padedamas jis konsolidavo milžiniškų Rusijos turtų kontrolę. Putinas ir jo sėbrai naudoja Rusijos valdžios mechanizmą (įskaitant pagal sufabrikuotus kaltinimus teismuose keliamas bylas ir grasinimus, kurių imasi valdžios pareigūnai), siekdami dar labiau pralobti ir sužlugdyti konkurentus. Rusijoje sukurti painūs finansiniai mechanizmai, į kuriuos neretai būna įtrauktos stambios tarptautinės finansų institucijos, skirti milžiniškoms lėšoms plauti ir reinvestuoti užsienyje. Naudos ir Rusijos valdančiųjų malonių besivaikantys Vakarų bankai skuba savo autoritetu garantuoti abejotinus sandorius, kuriais Rusijos gamtos turtai patenka Kremliaus žinion.
Itin korumpuota, negerbianti įstatymo viršenybės, globalizacijai labai simpatizuojanti Rusijos oligarchija – idealus Vakarų „švelniosios jėgos“ taikinys, tvirtina autoriai. JAV ir ES reguliavimo tarnyboms visais atvejais, kai pradedami jų jurisdikcijai priskiriami tyrimai – o tai turėtų būti dažnai – reikėtų įdėmiai išnagrinėti Putino režimui artimų asmenų sandorius ir bankines operacijas, ieškant pinigų plovimo ar pažeidimų, susijusių su mokesčių mokėjimo, vertybinių popierių operacijų ir kitų ekonominės veiklos aspektų, taisyklėmis. Aktyvų stebėjimo metodika ir eksteritoriniai įstatymai turi suteikti galimybę Vakarų valstybių valdžios institucijoms tirti verslininkų vykdytą veiklą per daugelį metų. JAV teisingumo ministerija turėtų energingai teikti ieškinius teismams visais jos jurisdikcijoje esančiais sukčiavimo, manipuliavimo rinka, vengimo mokėti mokesčius ir pinigų plovimo atvejais, su kuriais yra susijęs Kremlius.
Šaukimai į teismą, apkaltinamieji nuosprendžiai, turto konfiskavimas, teismo nutartys ir įvažiavimo į šalį apribojimai bus smūgis į net labiausiai užkietėjusiems agresoriams jautrią vietą – tiesiai į kišenę, kurioje laikoma piniginė. Vakarų vyriausybėms taip pat derėtų paremti privačius investuotojus, bandančius duoti atkirtį plėšikiškiems veiksmams, vykdomiems Maskvos nurodymu. Kremliaus vykdomos atviros manipuliacijos naftos ir dujų tiekimais, dažnai maskuojamos techninėmis problemomis, turi būti energingai ginčijamos Vakarų šalių vartotojų, reikia reikalauti didelių kompensacijų už padarytą žalą. Rusijos bandymai įsigyti užsienyje naujų naftos perdirbimo gamyklų ir vamzdynų Vakaruose turėtų būti laikomi abejotinais antimonopolinių įstatymų požiūriu.
Pasak ekspertų, sumaniai veikiant diplomatinėje srityje galima pasiekti, kad Europos baimė dėl Rusijos dujų ir naftos tiekimų nepriverstų jos atsisakyti mesti iššūkį Putinui ir jo bendrams. Štai pagrindinis argumentas: kad patrauktų rusų oligarchus teisinėn atsakomybėn, JAV ar Europai neprireiks imtis nė vieno žingsnio „prieš Rusiją“. Jungtinių Valstijų ir sąjungininkų vyriausybės gali pabrėžti, kad tokie veiksmai atitinka Vakaruose dedamas dideles pastangas kovojant su valdžios pareigūnų ir privačių asmenų korupcija. Tuo tarpu Vakarų šalyse atliktų nusikalstamos Maskvos verslininkų veiklos tyrimų duomenų paskelbimas ir prisiplėšto turto grąžinimas rusų tautai neabejotinai patiks net ir karščiausiems Rusijos nacionalistams.
Vakaruose vykstančiose diskusijose jau gana seniai aptarinėjamas vienas svarbus klausimas – kaip demokratijos nuosmukis Rusijoje susijęs (jei apskritai susijęs) su Maskvos imperializmo atgimimu. Atrodo, kad Putino Rusijoje susiformavo kur kas pavojingesnė sistema, nei tipiškas autoritarizmas, rašo „The Washington Post“. Neįprastas politinės autokratijos ir korupcijos hibridas, kuriame neišskiriamai sujungta politinė, ekonominė ir karinė galia, kelia grėsmę taikai visame pasaulyje. Mesti tam iššūkį – strateginė būtinybė, teigiama straipsnyje.
