Europos Parlamente gana skubotai parengtas pranešimas apie būsimą Europos Parlamento sudėtį. Juo nustatomos narių skaičiaus ribos: viso parlamento (750) ir nacionalinių kvotų nuo mažiausios šešių iki didžiausios devyniasdešimt šešių vietų.
Kvotos kaip ligi šiol priklauso nuo šalių dydžio, bet ribos nustatomos pirmąkart, dydį imant pagal gyventojų skaičių. Lietuvos atstovavimas beveik nesikeis - nuo 13 į 12. Kai kurių didesnių šalių atstovavimas keisis labiau pastebimai, todėl būta karštų debatų.
Kiti karšti debatai kilo kiek vėlokai, nors klausimas nebe ambicinis, o išties fundamentalus. Nacionalinės kvotos bus nustatomos ne pagal valstybės piliečių skaičių, bet pagal gyventojų, turinčių bet kurią ES nacionalinę pilietybę, skaičių konkrečioje šalyje priešrinkiminiu laikotarpiu.
Tai reiškia, kad Lietuvos piliečiai, gyvenantys kitose ES šalyse, negalės balsuoti už Lietuvos atstovus į Europos Parlamentą, o tik už savo gyvenamosios šalies atstovus. Tai reiškia, nemažas skaičius Lietuvos piliečių gyvenančių šiuo metu Airijoje, Ispanijoje ar panašiai, praktiškai nebus atstovaujami Europos Parlamente ne savo pačių valia. Bus nukirstas svarbus saitas su tėvyne, o per ją - ir su Europos Sąjunga, kuri atrodys tik svetimesnė, nes nejautri. Dokumentas tikriausiai neišvengs nė terminologinės sumaišties, kuri matoma jau projekte ir daugelyje pataisų: "gyventojai", "visi Europos gyventojai", "šalies narės gyventojai", "Europos piliečiai" ir t.t. Pastaroji sąvoka niekaip neapibrėžta, tiesiog teisinė spraga, tik iš senųjų pagrindinių aktų žinoma, kad tai - visi visų valstybių narių piliečiai. Tačiau dokumente apie Europos Parlamento rinkimus ir sudėtį su žiburiu ieškotum sąvokos "valstybės narės pilietis". Ieškotum ir nerastum.
Kalbėjau debatuose kritiškai apie šį, mano įsitikinimu, paviršutinį ir klaidingą "kintančio gyventojų kiekio" principą, kadangi pilietybė yra pastovesnis, aiškesnis ir gilesnės prasmės kriterijus. Tačiau dalykas nuėjęs toli, ir jį gerinti galės tik valstybių vadovai arba ministrai Europos Sąjungos Taryboje, nepatvirtinę, o sugražinę projektą į Parlamentą geresniam redagavimui. Nors pakaktų bent vienos valstybės nesutikimo, bet Lietuva čia galėtų tikėtis ir Italijos, Lenkijos, dar kai kurių šalių paramos - reikia konsultuotis.
Vytautas Landsbergis yra Europos Parlamento narys
