Dažniausiai bėda verčiama kelių chuliganams, nuo alkoholio ar narkotikų apsvaigusiems, taip pat - neatsargiems vairuotojams. Tačiau visai neseniai įdomią mintį žiniasklaidoje paskleidė valstybinės įmonės (VĮ) „Automagistralė“ direktorius Vladislovas Molis. Kalbėdamas apie pagausėjusias vaikų žūtis jis svarstė, kad tragiškų avarijų šiemet galėjo padaugėti dėl neįprastai šiltų Lietuvai orų. „Šiais metais šiltasis metų sezonas iš esmės prasidėjo kovą, - sakė „Automagistralės“ vadovas. - Tyrimai rodo, kad vasarą eismo įvykių skaičius išauga 26 proc. Manau, šiemet šis augimas prasidėjo anksčiau – kartu su atšilusiais orais“.
Pavojingas pavasarinis atšilimas
V.Molio žodžius patvirtina Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) turimi duomenys. Anot jų, per tris pirmuosius 2013 metų mėnesius, kurie buvo šalti, o sniegas nebuvo ištirpęs net ir sulaukus balandžio, avarijų įvyko maždaug vienodai. Vasarį – 171, kovą – 183, balandį – 194. Žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius irgi buvo panašus: 2013-ųjų vasaris nusinešė 14, kovas – 12, balandis – 14 gyvybių. Praėjusių metų vasarį šalies keliuose buvo sužeisti 206, kovą – 183, balandį – 194 eismo dalyviai.
2014 metų pradžią žymėjo staigus atšilimas – palyginti šilta buvo jau kovo mėnesį, o balandžio mėnesio oras priminė vasarą. Šį mėnesį, kaip rodo LKPT pateikti duomenys, buvo fiksuotas ir padidėjęs avarijų skaičius. Jei sausį ir vasarį buvo įregistruoti atitinkamai 211 ir 255 eismo įvykiai, tai balandį – net 328, arba 22,3 proc. daugiau nei prieš mėnesį. 2014 metų balandžio mėnesį buvo sužeisti net 407 žmonės, arba 25,6 proc. daugiau nei kovą ir beveik per pusę (48,2 proc.) daugiau nei tą patį mėnesį 2013-aisiais, aki buvo sužeista 211 žmonių.
Palyginus 2013 metų ir šiemet balandžio mėnesiais įvykusių avarijų skaičių, šiemet balandį jų buvo daugiau net 40,9 proc.
Pastarieji du rodikliai, anot saugaus eismo specialistų, patvirtina milžinišką atšilusių orų Lietuvoje įtaką avaringumui ir sužeidimų kiekiui.
Laimė, aukų skaičiui žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje užtvindžiusi šiluma neturėjo tokios akivaizdžios įtakos, kokia buvo pastebėta dėl avarijų ir sužalojimų. Tačiau tragiškų nelaimių keliuose buvo daugiau visais aptariamais mėnesiais. 2013 metų vasarį keliuose žuvo 14, šiemet tą patį mėnesį – 15 eismo dalyvių (padidėjimas sudarė 6,7 proc.) , kovo mėnesiais – atitinkamai 12 ir 14 (+14,3 proc.), balandžio – atitinkamai 14 ir 17 (+17,6 proc.).
Žinant, kad kiekviena gyvybė iš esmės yra neįkainojama, net ir keliais ar keliolika procentų padidėjęs jų skaičius susidariusią padėtį, kurios priežastis yra per anksti atšilę orai, daro tragišką.
Visus metus – kaip vasarą
Akivaizdu, kad visuotinis klimato atšilimas ateityje dar labiau kaitins orus ir Lietuvoje. Todėl, pasak saugaus eismo specialistų, jau dabar privalu visus metus būti pasirengus į darbą paleisti tas eismo saugumo priemones, kurios iki šiol buvo naudojamos tiktai vasaromis.
Kokios tai priemonės? Pavyzdžiui, daugybę jų policija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija buvo numačiusi iš 2014-ųjų vasaros pradžioje.
Birželį Lietuvos automobilių kelių direkcijoje vykusiame pasitarime, kuriame dalyvavo Susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius, policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla, kiti Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovai, buvo sutarta nuo vasaros pradžios pradėti griežtinti vairuotojų, dviratininkų ir pėsčiųjų kontrolę, organizuoti daugiau šviečiamojo pobūdžio priemonių.
Kiekvieną vasaros savaitgalį policijos pareigūnai organizavo tikslines kontrolės priemones, skirtas neblaiviems ar apsvaigusiems vairuotojams išaiškinti, buvo vykdomos masinės priemonės, kurių metu buvo stabdomas eismas ir tikrinamas vairuotojų blaivumas. Po švenčių ar savaitgalių, rytais pareigūnai organizuodavo specialiąsias priemones miestuose, kurių metu pareigūnai stebėjo transporto spūstyse įstrigusius automobilių vairuotojus ir pasirinktinai tikrino jų blaivumą, papildomai netrikdant transporto srauto. Policija ėmėsi ir netradicinių priemonių, pasitelkiant policijos kapelionus, bendruomenės pareigūnus, įvairias nevyriausybines organizacijas ar asociacijas. Vasaros sezono metu daugiau priemonių buvo vykdoma ir Baltijos pajūryje.
Kelininkai kartu su policija ir kitomis institucijomis aktyviai vykdė švietėjišką veiklą. Prasidėjus vasarai informacija apie saugų eismą eismo dalyviams buvo skleidžiama įvairiais žiniasklaidos kanalais – internete, spaudoje, televizijose, radijo stotyse. To rezultatas – iki rugsėjo 2-osios valstybinės reikšmės keliuose 1,9 proc. sumažėjęs žūčių skaičius lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
