Pasiruošimą šaltajam sezonui būtina pradėti nuo padangų keitimo – ir tą jau reikėjo padaryti lapkričio pradžioje.
Nuo lapkričio 10 dienos šalies keliuose draudžiama važiuoti su vasarinėmis padangomis – tą kasmet primena Susisiekimo ministerija. Vis dėlto jas keisti patartina ne paskutinę minutę, kai dėl prastų kelio sąlygų kyla didesnė grėsmė patekti į eismo įvykius, o kuo anksčiau, kai padangų keitimo pikas dar neprasidėjęs.
Padangos dėvisi nevienodai, todėl daugelis vairuotojų taupydami pinigus keičia tik labiau susidėvėjusias. Kadangi mašinos priekinės ašies ratų padangos susidėvi greičiau, jos keičiamos dažniau. Taip atsitinka dėl to, kad joms tenka didesnė apkrova stabdant bei atliekant posūkius. Tačiau reikia atsiminti, jog užpakalinės ašies padangos privalo turėti gilesnį protektoriaus raštą. Manoma, kad jei automobilio priekinės ašies padangos dėvisi greičiau, nusipirkus naują porą padangų reikia dėti ant priekinės ašies. Deja, tai klaidinga nuomonė. Tokiu atveju užpakalinė automobilio dalis prasčiau sukibs su kelio danga. Be to, važiuojant snieguotu ar šlapiu keliu ir atliekant posūkius, užpakalinė automobilio dalis gali prarasti stabilumą ir mašina taps nevaldoma. Todėl pirmiausia rekomenduojama pakeisti užpakalinės ašies padangas, o senąsias perkelti į priekį.
Vargu ar kas žino, kad žieminės padangos esant 10 laipsnių šalčiui praranda savo gerąsias savybes. Minkštos gumos mišinys taip sukietėja ir praranda elastingumą, kad mažai kuo besiskiria nuo vasarinių. Automobilis praranda važiavimo dinamiškumą. Lieka vienintelis padangų privalumas – protektoriaus raštas. Nuo jo priklauso, ar ratai gerai sukibs su kelio danga važiuojant snieguotu ar apledėjusiu keliu.
Kokios būna žieminės padangos?
Visas žiemines padangas galima suskirstyti į: dygliuotas (arba dygliuojamas), minkštojo mišinio (arba „skandinaviško“ tipo), kietojo mišinio.
Puikus sukibimas su apledėjusia kelio danga yra neabejotinas dygliuotų padangų pranašumas. Tai ne mažiau kaip 10 metrų trumpesnis stabdymo kelias, palyginti su minkštojo mišinio ar kietojo mišinio padangomis. Šis skirtumas gaunamas stabdant 50 kilometrų per valandą greičiu važiuojantį automobilį iki visiško sustojimo.
Padangų dygliai padeda valdyti automobilį posūkiuose. Taupantiesiems galima pridurti, kad dygliuotas padangas eksploatuosite bent sezonu ilgiau nei nedygliuotas.
Nors esant sudėtingoms vairavimo sąlygoms žiemą dygliuotų padangų privalumai akivaizdūs, jų naudojimas daugelyje šalių yra apribotas. Lietuvoje taip pat diskutuojama dėl dygliuotų padangų naudojimo tikslingumo. Taip yra dėl to, kad, nesant ledo ar kietos sniego dangos, dygliuotos padangos ardo kelio dangą, yra gerokai triukšmingesnės, palyginti su kitų tipų padangomis, mažiau efektyvios nei kietojo mišinio padangos stabdant esant šlapiai asfalto dangai.
Dygliuotas padangas siūloma rinktis daugiau važinėjantiesiems prastai valomais keliais bei tiems, kurie neplanuoja važiuoti į Vakarų Europos šalis, kur naudoti dygliuotas padangas draudžiama.
Minkštojo mišinio padangos
Šio tipo padangos buvo sukurtos naudoti išimtinai Skandinavijoje kaip alternatyva dygliuotoms padangoms. Jos per keletą metų paplito ir kitų šalių rinkose, taip pat ir Lietuvoje. Šio tipo padangos yra mažiau triukšmingos, gerai sukimba su snieguota bei apledijusia kelio danga, komfortiškesnės, palyginti su kietojo mišinio padangomis. Tačiau reikia akcentuoti, kad šio tipo padangos skirtos eksploatuoti esant žemai oro temperatūrai (-10°C ir žemesnei) bei esant apledėjusiai ar sniegu užklotai kelio dangai. Lietuviškos žiemos ne visada yra tokios atšiaurios kaip Skandinavijoje, o esant švelnioms žiemoms išryškėja minkštojo mišinio padangų trūkumai. Pats akivaizdžiausias – tai automobilio nestabilumas važiuojant didesniu greičiu (60 km/h ir greičiau) bei ilgas stabdymo kelias, esant teigiamai temperatūrai ir sausam ar šlapiam asfaltui. Šie trūkumai ypač akivaizdūs minkštojo mišinio padangas naudojant sunkesniems ir galingesniems automobiliams su ABS įranga. Minkštojo mišinio padangų savybės smarkiai kinta keičiantis oro sąlygoms ir kelio dangai. Dėl šios priežasties nerekomenduotume jų pradedantiesiems vairuotojams.
Minkštojo mišinio padangų kategoriškai negalima naudoti vasarą! Automobilio su tokiomis padangomis stabdymo kelias dėl minkštos gumos mišinio bei smulkiai supjaustyto protektoriaus bus beveik dvigubai ilgesnis nei automobilio su vasarinėmis padangomis.
Kietojo mišinio padangos
Tai yra Europoje dažniausiai naudojamas padangų tipas. Dažnai vairuotojai klaidingai mano, kad kietojo mišinio padangos yra tokios kietos kaip vasarinės. Šio tipo padangos tradicinės ir nuo seno naudojamos visoje Europoje. Atsiradus minkštojo mišinio padangoms, pradėta padangas skirstyti pagal mišinio kietumą dėl skirtingų šių padangų savybių. Kietojo mišinio padangų privalumai: geras sukibimas, esant šlapiai ar šlapiu sniegu padengtai kelio dangai, geras automobilio valdymas bei stabilumas, važiuojant dideliais greičiais, pavyzdžiui, važiuojant magistraliniais keliais. Pagrindinis šių padangų trukumas – nepakankamas sukibimas su apledėjusia kelio danga. Užpakaliniais ratais varomų automobilių savininkai turėtų itin atidžiai rinktis kietojo mišinio padangas: tikslinga paprašyti pardavėjų rekomenduoti minkščiausias iš kietųjų. Tikėtina, kad jei padangos yra per kietos, užpakaliniai automobilio ratai pajudant iš vietos prasisuks dėl per menko sukibimo su kelio danga.
Kietojo mišinio padangas rekomenduotume dažnai važinėjantiesiems gerai valomais keliais, vairuojantiesiems miestuose, greitkeliuose. Esant plikledžiui, reikėtų vairuoti itin atsargiai, ypač įvažiuojant į sankryžą.
Linas JOCIUS
