Šį rytą kelininkai pranešė apie itin sudėtingas eismo sąlygas, slidūs keliai vėl tikrina vairuotojų sugebėjimus. „Žiemos egzaminus“ vairuotojai laiko kiekvienais metais. Ir kiekvienais metais iš naujo mokosi „prisijaukinti“ žiemą.
Prasidedant žiemai vertėtų „perkrauti“ savo įpročius
Balsas.lt konsultavęs lenktynininkas Robertas Kupčikas pastebėjo, kad vienas pagrindinių dalykų prasidėjus slidžių kelių sezonui, yra būtinybė savotiškai „perkrauti“ automobilio vairavimo įpročius. „Jei mes patys nesuvoksime pasikeitusių eismo sąlygų, jei nekoreguosime savo elgesio ir vairavimo manierų, mums nepadės net ir pačios tobuliausios šiuolaikinių automobilių elektroninės sistemos. Automobilį valdome mes, o elektronika tik padeda, sprendimus priima mūsų smegenys. Todėl žiemiškas vairavimas turi prasidėti nuo mūsų pačių suvokimo, kad kelias jau kitoks“ – teigė lenktynininkas. Pasak sportininko, daug geriau prognozuoti pavojingas situacijas ir apsidrausti nei vėliau bandyti karštligiškai ištaisyti klaidas.
Vienas iš tokių apsidraudimų – sumažinti greitį. Net ir patyrę, slidaus kelio nebijantys vairuotojai, prasidedant žiemai savo įgūdžius turėtų vertinti gana kritiškai, nes ankstesni įgūdžiai, jau tapę refleksais, žiemos pradžioje būna gerokai atbukę. Dėl šios priežasties vertėtų važiuoti gerokai mažesniu greičiu, laikytis gerokai didesnės distancijos nuo priekyje važiuojančių automobilių ir... niekuo nepasitikėti.
Pasak lenktynininko, būtina itin įdėmiai sekti situaciją aplinkui, nes pasikeitus sąlygoms klaidų daro visi. Būtina išmokti prognozuoti ir kitų eismo dalyvių, važiuojančių šalia, galimas klaidas. Prasidedant slidžių kelių sezonui reikia būti pasiruošusiems bet kokiems netikėtumams.
Geras vairavimas – ramus vairavimas
Automobilio ratų sukibimas su slidžia kelio danga yra nepalyginti mažesnis nei vasarą. Todėl važiuojant slidžia kelio danga vertėtų pamiršti agresyvesnius manevrus, energingą įsibėgėjimą ir stabdymą. Tai vienas iš pagrindinių žiemiško vairavimo kanonų.
„Automobilis turi važiuoti tolygiai. Įsibėgėjimas, persirikiavimai ir stabdymas turėtų būti be staigių pikų, atliekami kaip vienas judesys. Nesakau, kad tai reiškia itin lėtą važiavimą, tolygiai galima važiuoti ir pakankamai greitai. Pagrindinė taisyklė – jokių aštrių judesių. Jei jūsų automobilyje važiuojant sunkiomis eismo sąlygomis puikiai jaučiasi net ir vežama nervinga uošvienė, reiškia, viskas gerai. Tai ne šiaip juokelis. Vienas garsiausių pasaulio lenktynininkų Valteris Riolis, prieš pradėdamas sportininko karjerą, vežiojo Kelno vyskupą. Tuomet jo mėgstamiausias žaidimas buvo atidirbinėti posūkių įveikimo trajektorijas ir stebėti vidutinius greičius vežant šventiką, kuris net nepajusdavo, kad tuomet dar būsima automobilių ralio legenda važiuoja pakankamai greitai. Tai šioks toks nukrypimas, bet tai yra puiki iliustracija – tolygus vairavimas yra tikras kompetetingo vairuotojo aukštasis pilotažas. Ir saugumo garantas važiuojant slidžiu keliu“, – apie vairavimo pagrindus pasakojo R. Kupčikas.
Pasak sportininko, tolygumas itin svarbus posūkiuose. Važiuojant slidžiu keliu greitį sumažinti derėtų dar prieš posūkį ir vingį įveikti stabiliu greičiu. Viena didžiausių klaidų – posūkyje perjungti pavaras ar stabdyti, nes taip labai paprasta išprovokuoti nevaldomą slydimą. Stabdymas irgi turi būti tolygus, pradėti stabdyti derėtų iš anksto, nes esant slidžiai kelio dangai stabdymo kelias gali būti neįtikėtinai ilgas. Neišgelbėja čia ir ABS. Be viso to, daug kas Lietuvoje pamiršta dar vieną detalę – geras padangas. Sportininkas juokėsi, kad su gerokai „panešiotomis“ universaliomis padangomis iš savo kiemo niekur nevažiuotų. Prastos padangos, patekus į kritinę situaciją, iš vairuotojo atima bet kokią galimybę ištaisyti padėtį.
Variklis turi „traukti“ visuomet
Žiedinių lenktynių specialistas R. Kupčikas pastebėjo dar vieną gana gajų vairuotojų įsitikinimą. Pasak sportininko, nemažai vairuotojų mano, kad pats reikalingiausias pedalas žiemą – stabdžių pedalas.
„Nors ir skamba paradoksaliai, važiuojant slidžia danga automobilis valdomas ne tik vairu, bet ir aksceleratoriumi. Važiuojant žiemą variklis turi turėti traukos rezervą visuomet. Variklis ne tik „traukia“ automobilį, jis gali ir stabdyti, ir net vairuoti, todėl vertėtų pamiršti taupų važiavimą aukščiausia pavara, geriau įsijungti žemesnę pavarą ir užsitikrinti traukos rezervą. Teisingai stabdant slidžiame kelyje stabdoma ir varikliu, stabdžiai tik talkina. Tiesa, naudojant variklio trauką nevertėtų pamiršti jau aptarto tolygaus važiavimo principo - ir įsibėgėjant, ir stabdant negalima tiesiog „mesti“ sankabos pedalo. Taip pat žiemą kategoriškai ir primygtinai nerekomenduočiau piktnaudžiaut riedėjimu išmynus sankabos pedalą ar išvis įjungus „laisvą“ pavarą“, – vairavimo tiesas aiškino sportininkas.
Slydimas: principus žinoti gerai, bet geriausia jo išvengti
Važiuojant slidžiu keliu nepaprastai išauga nevaldomo slydimo rizika. Daugumai vairuotojų pojūtis, kad automobilis pradeda slysti, būna paskutinis prieš atsiduriant griovyje. Specialistai gali važiuoti efektingai slysdami, tai vadinama valdomuoju slydimu, tačiau toks aukštasis pilotažas reikalauja itin didelės patirties ir kasdienių treniruočių.
„Daug paprasčiau pašalinti priežastį nei pasekmes. Daug paprasčiau yra apsidrausti ir neatsidurti situacijoje, kai automobilis pradeda slysti. Tiesa, žinoti kas per „baubas“ yra slydimas, verta. Tai paprasčiausia automobilinė fizika. Tam vertėtų pasitreniruoti kokioje didelėje ir saugioje aikštelėje. Čia galime pabandyti išprovokuoti automobilio slydimą. Automobilio galui slystelėjus, suktelkite vairą į „užnešimo“ pusę ir taip suvaldysite prasidedantį slydimą. Bet čia tik pats principas, viena iš daugybės slystančio automobilio valdymo sudedamųjų dalių. Apie tai, ką minėjau, papasakoti lengva, bet padaryti – anaiptol ne. Žinojimas, kaip valdomas slydimas, gal ir padėtų mažiau sutrikti, bet pats geriausias sprendimas – apsidrausti ir neatsidurti situacijoje, kai automobilis pradeda slysti“, – pasakojo R. Kupčikas.
