Kas bendro tarp komplikuotai diegto Vilniaus e. bilieto, tarpusavyje komunikuojančių automobilių ir automatinės pranešimo apie nelaimes keliuose sistemos? Tai gražios Europos klerkų vizijos dalis, pagal kurią europinė transporto sistema jau netrukus turėtų tapti išmaniųjų kompiuterinių technologijų pavyzdžiu.
Tiesa, kol visos šios inovacijos pradės veikti kaip vientisa sistema, dar reikės šiek tiek palaukti. Tačiau procesas jau vyksta. Tai ne šiaip siekiamybė, o europinės transporto politikos dalis, kuriai naujausiųjų laikų Europos transporto strategijoje skiriamas tikrai svarbus vaidmuo. Intelektinės transporto sistemos pagal Europos klerkų viziją vieningai veikti pradės jau šiame dešimtmetyje.
ITS. Kas tai?
Pasaulio transporto sektorius susiduria su gausybe pačių įvairiausių problemų: eismo spūstys, eismo įvykiai, gamtos tarša, priklausomybė nuo iškastinio kuro. Kasmet augant transporto priemonių skaičiui šios problemos darosi vis opesnės ir aktualesnės. Transporto problemų sprendimui tradicinių priemonių taikymas dažnai yra per brangus ir neefektyvus. Štai čia teigiamą postūmį transporto sektoriaus plėtrai gali suteikti intelektinės transporto sistemos (ITS), kurios gali būti suprantamos kaip intensyvus ir vieningas informacinių ir ryšio technologijų taikymas transporto srityje.
Intelektinės transporto sistemos (angl. Intelligent Transport Systems (ITS) – informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis grindžiamos sistemos, skirtos geležinkelių, kelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transporto eismui, įskaitant infrastruktūrą, transporto priemones ir naudotojus, elektroninį keleivinio transporto bilietą, valdyti, taip pat sąsajoms tarp šių transporto rūšių užtikrinti.
Lietuva turi tinkamą infrastruktūrą tokiems projektams
Lietuva ITS diegimui yra tikrai palanki šalis. Spręskite patys. Lietuva pirmauja pasaulyje pagal interneto ryšio greitį ir antra pasaulyje pagal duomenų įkėlimo į interneto tinklą greitį, čia didžiausia mobiliojo ryšio skverbtis (147 proc.) Europos Sąjungoje, mūsų šalis užima pirmąją vietą pasaulyje pagal judriojo ryšio abonentų skaičių, tenkantį 100 gyventojų, pirmauja pasaulyje mobiliojo elektroninio parašo srityje, pirma Europoje ir šešta pasaulyje pagal šviesolaidinio plačiajuosčio tinklo skverbtį (23 proc.). Kad IT srityje esame pažangi šalis įrodo ir tai, kad 13 iš 20 stambiausių IT bendrovių Baltijos šalyse savo pagrindinę buveinę turi Lietuvoje.
Todėl visai nenuostabu, kad ITS srityje mūsų šalis turi stiprų pagrindą. Lietuvoje įdiegtas Nacionalinis eismo valdymo centras, diegiamos kitos intelektinės transporto sistemos ir paslaugos.
Pozityvo yra – daug ITS projektų veikia sėkmingai
Daugiausia strigčių ITS srityje mūsų šalyje kilo dėl e. bilieto. Tai buvo ilgai ir skausmingai „gimdytas“ projektas. Tačiau ITS srityje Lietuvoje pozityvo yra – čia jau veikia ir sėkmingiau nei e. bilieto sistema įgyvendinti projektai.
Įdiegus Vilniaus miesto centralizuotą eismo valdymo sistemą buvo modernizuota Vilniaus miesto šviesoforų sistema, sukurti 6 eismo koridoriai, įrengta eismo stebėjimo sistema ir eismo valdymo centras. ITS pavyzdys visuomeniniame transporte – autobusų stočių veiklos ir informacijos sistema. Čia buvo sukurta autobusų stočių ir vežėjų sistema, šiuo metu jungianti 14 autobusų stočių Lietuvoje, sukurta autobusų tvarkaraščių ir bilietų sistema www.autobusubilietai.lt.
Tai tik dalelė tautinių ITS taikymo pavyzdžių. ITS technologijas puikiausiai naudoja krovinių vežėjai, ITS technologijų galima pamatyti ir Klaipėdos jūrų uoste, ir savivaldybių parkuose. Tačiau visa tai tėra tik didžiulio kelio pradžia – pagal ES planus visų valstybių laukia dar nemažai ambicingų planų šioje srityje.
Europiniai ITS planai: ambicingi siekiai
Šią vasarą Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Intelektinės transporto sistemos ir išmaniosios technologijos transporte ir logistikoje“ lankėsi ir p. Julie Raffaillac, Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinio direktorato (DG MOVE) atstovė, Būtent šis direktoratas stebi europinės ITS politikos ir planinių priemonių įgyvendinimą visose ES šalyse. Pasak EK pareigūnės, pagal ITS direktyvos tvarkaraštį, jau kitų metų vasarą valstybės turi aktyviai įgyvendinti eismo informacijos, sunkvežimių aikštelių informacijos ir e-call planus. Su pastarąja priemone tikimasi gerokai sumažinti mirtingumą Europos keliuose.
„E. skambučio sistema – tai automatinė pranešimo apie kelių eismo įvykius sistema, grindžiama bendruoju Europos skubaus iškvietimo telefono numeriu. Jeigu kur nors Europoje įvyksta rimtas eismo įvykis, signalas iš automobilių, kuriuose įmontuota e. skambučio įranga, automatiškai siunčiamas artimiausiai pagalbos tarnybai telefono numeriu 112. Net jei nė vienas keleivis negali iškviesti pagalbos, šiuo skambučiu perduodama pagrindinė informacija apie eismo įvykį, įskaitant tikslią jo vietą. Informacija apie eismo įvykio vietą pagalbos tarnyboms leidžia sutrumpinti reagavimo laiką: kaimo vietovėse – 50 %, o miestuose – 40 %. Prognozuojama, kad pasitelkiant e. skambučio sistemą Europoje kasmet būtų galima išgelbėti 2500 gyvybių, o 15 % nemirtinų sužalojimų būtų ne tokie sunkūs." – pastebėjo J. Raffaillac.
Pasak J. Raffaillac, nemažai iššūkių lauks diegiant ir multimodalią keliautojų informavimo sistemą. Kelionių tvarkaraščių monitoringas, galimybė užsisakyti vieną bilietą kelioms skirtingoms transporto rūšims ir dar kelionei per kelias valstybes – nemenkas iššūkis. Tačiau tai suteiktų galimybę labai patogiai suplanuoti kelionę, pvz., iš Panevėžio į Berną Šveicarijoje. Tiesiog būtų galimą greitai išsiaiškinti ne tik patogiausią maršrutą, bet ir ir užsisakyti vieną bilietą visai kelionei, t.y. vieną bilietą kelių šalių autobusams, lėktuvams ir traukiniams.
ITS diegia ir gamintojai
ITS technologijos ir jų plėtra nėra vien ES valdininkų kuriamas darinys. Automobilių gamintojai jau senokai kuria intelektines transporto sistemas. Išmanūs automobiliai jau nėra fantastinių romanų kūrėjų fantazijos vaisius. Visa tai iliustruoja ITS ateities potencialą – sąveikaujančias išmaniąsias sistemas.
Štai bendrovė „Ford“ jau prieš kelis metus demonstravo „CoCarX“ (Co-operative Cars Extended) projekto pasiekimus. Inžinieriai automobilių tarpusavio komunikacijai pritaikė naują mobiliojo ryšio technologiją LTE (šios technologijos mobiliojo ryšio tinklas jau pradėtas diegti ir Lietuvoje). Ši technologija užtikrina didžiausią duomenų perdavimo spartą tarp judrių komunikacijos objektų.
Kai kurie automobiliai jau dabar parduodami su įdiegtomis aplinkos stebėsenos ir vertinimo technologijomis, padedančioms išvengti susidūrimo, laikytis savo eismo juostoje, atpažinti ir perspėti apie kelio ženklus ir panašiai. Tačiau automobilių tarpusavio komunikacijos sistema žengia toliau – pavojų prevencijos keliu. Besikeičiantys informacija apie buvimo vietą, greitį, važiavimo kryptį ir netgi telemetriniais duomenimis, kuriuos perduoda tokios įprastos automobiliuose sistemos kaip elektroninė stabilumo programa (ESP) ar traukos kontrolės sistema (TCS), automobiliai bus laiku perspėjami apie susidūrimo riziką, spūstis kelyje ar besikeičiančias važiavimo sąlygas.
ITS – iššūkis Europos valdininkijai
Kaip teigia airių IT kompanijos „Zamano“ e. projektų strategijos ekspertas Tomas Žukauskas, Intelektinių transporto sistemų projektai yra iššūkis. Pasak specialisto, sudėtingiausia grandimi čia yra vizijos administravimas.
„Visų pirma pastebiu, kad visa ITS programa yra šiek tiek atvirkštinis derinys. Čia viziją administruoja milžiniškos valdininkijos pajėgos, o verslas tik duoda veiksmingus ir net nesudėtingus IT sprendimus. Gausybė lėšų skiriama sinchronizavimui, visų šių kompiuterinių paslaugų sisteminimui ir apjungimui valstybinių institucijų lygiu, jungtis dėlioti bando tokia monumentali ir nerangoka administracinė struktūra, kaip EK. Tačiau juk geriausiai skirtingus IT sprendimus sinchronizuoja rinka. Žiūrėkite, „Google“ jau pasiūlė veiksnias autonomiškai veikiančių automobilių technologijas. IT gigantas tai padarė be įvairių pakopų projekto žingsnių strategavimo. Tiesiog padarė. Tai yra produktas. Valdžios institucijos atliks tik šalutinį darbą integruojant šias inovacijas į kelių kasdienybę. O europinės ITS programos kelyje į gyvenimą kartais atrodo, kad produktas yra pati strategija, o ne paslauga. Čia Europos klerkams, manau, derėjo kviestis į pagalbą IT gigantus ir apibrėžti jiems užduotį. Pirmu smuiku čia turėjo griežti IT verslo grandai, o ne klerkai. Būtų buvę pigiau ir greičiau. Vienu žodžiu efektyviau. Na, bet iš kitos pusės, europinės pastangos nėra tuščios – rezultatai jau matomi. O tokioje šalyje kaip Lietuva ITS turi labai daug perspektyvų, nes mūsų gimtinė turi visus „IT supervalstybės“ pagrindus. Svarbu, kad šie projektai netaptų biurokratų žaislais“ – savo pastebėjimais dalinosi airių IT kompanijos „Zamano“ e. projektų strategijos ekspertas Tomas Žukauskas.
Bet kuriuo atveju bendra vien Lietuvoje įgyvendintų projektų suma viršija 500 mln. Lt. Pasaulio patirtis rodo, kad informacinių ir ryšio technologijų taikymas transporto sektoriuje dažnai yra kur kas efektyvesnis už tradicines priemones. ITS priemonės leidžia gerokai veiksmingiau išnaudoti esamą transporto infrastruktūrą. Taigi, ITS praktinio taikymo kasdieniame gyvenime ir kasdieniuose darbuose laikas jau ateina. O kaip pavyks įgyvendinti ambicingus siekius – pamatysime jau artimiausiais metais.
