Sausio 26-oji buvo ta diena, kurios taip laukė visi „Formulės-1“ fanai. „Caterham“ komanda pristatė savo naująjį CT01 bolidą, o tos dienos vakare diskusijos tik ir sukosi apie vieną iš minėtojo bolido bruožų. Kaip ir buvo tikėtasi, labiausiai į akį krito laiptuota ir viduje net įdubusi naujojo bolido nosis bei aukštai išdėstytos priekinės pakabos svirtys. Žiniasklaidos atstovai netruko prilipdyti bolidui „ančiasnapio nosies“ pravardės.
„Caterham CT01“ (nuotr. Gamintojo)
Po šio drąsaus komandos žingsnio, kelių savaičių bėgyje beveik kiekviena 2012 metų „Formulės – 1“ komanda pristatė savo bolidų atnaujintą dizainą. Ir regis, kad „ančiasnapio nosis“ Formulėje – 1 „svečiuosis“ dar ilgai. Beje, tai tėra vienintelė iš pravardžių „Formulės 1“ istorijoje. Pastebėtas toks faktas, kad kuo bolidas bjauriau atrodo - tuo juokingiau skamba jo pravardė. Siūlome susipažinti su nesimpatiškiausių visų laikų F-1 bolidų penketuku:
1. „Jūrų vėplys“ – „Williams FW26“ bolidas
Kai kurie F-1 automobiliai, dėl savo neįkainojamos vertės, išliks žmonių atmintyje dar daugelį metų, o vienas iš tokių bolidų, be abejonės, „Williams FW26“. 2004 metais Formulės-1 fanai aikčiojo iš nuostabos ir siaubo, kai su minėtuoju bolidu trasoje pasirodė britų komanda.
Žiūrovus sukrėtė ne pati važiuoklė, bet keista bolido nosis. FW26 nepaprastai priminė į krantą išmestą jūrų žinduolį - jūrų vėplį. Seras Frankas Williamsas sakė, kad naujasis bolido projektas turėtų triumfuoti prie tokius automobilius kaip Ferrari. Deja, tais metais Williamso lūkesčiai nepasiteisino: jie užėmė 4-ąją vietą, o nusivylusi komanda atsisakė „vėplio nosies“ su visam.
2. „Arbatos padėkliukas“ – „March 711“
Kai 1969 metais Maxas Mosley, Alanas Reesas, Grahamas Coakeris ir Robinas Herdas įkūrė „March Engineering“ kompaniją, jie iškart turėjo priimti didelę „kritikos bangą“. Daugumą žmonių nustebino užmojis dirbti su „Formulės‒1“, „Formule‒2“ ir „Formule‒3“ komandomis 1970 metais, taip pat ir noras gaminti serijinius automobilius.
Vis tik, neigiamai nusiteikę kritikai užtilo po to, kai „March“ sukurtas automobilis padėjo Jackie Stewartui laimėti 1970 metų Ispanijos Grand Prix čempionatą, tačiau „March“ dar reikėjo įsitvirtinti „Formulės – 1“ padangėje.
1971 metais March kompanija pasižymėjo jau „Formulės – 1“ istorijoje. Bolidas „March 711“, kurio priekis labiau priminė kažką sutvertą padavėjams nei lenktyniniam automobiliui, kaip mat įgijo pravardę – „arbatos padėkliukas“. Kad ir kaip kritiškai vertintumėme bolido išvaizdą, turime atsižvelgti į faktą, kad komanda tais metais buvo tarp penkių etapų laimėtojų. Kaip „arbatos padėkliukui“ – tai visai neblogai.
3. „Omaro žnyplės“ – „Brabham BT34“
1971 metais Ronas Touranacas, įsigijęs Jacko Bravhamo komandos dalį, privertė Grahamą Hillą vairuoti bolidą, kuris gerokai skyrėsi nuo savo pirmtakų. Iki pat BT34 pristatymo komanda buvo minima, kaip ganėtinai konservatyvi - jie vis dar rinkosi laiko patikrintus sprendimus, nepaisant to, kad kitos komandos sparčiai bandė atsinaujinti techniškai.
Pasirodžius šiam bolidui jis kaip mat buvo pramintas „omaro žnyplėmis“, nes turėjo keistą priekį, kuriame buvo įmontuoti radiatoriai. Tų metų sezone šis bolidas buvo vienintelis, nes komandos draugas vairavo senesnį modelį.
4. „Sniego valytuvas“ – „Ferrari 312B3 Spazzaneve“
Kai „Ferrari“ komanda atšaukė savo planus dalyvauti 2012 metų sezono pradžioje, jie apkaltino didžiules sniego griūtis. Gaila, kad jų dabartinis bolidas nė kiek nepanašus į „Ferrari 312B3“ „sniego valytuvą“. Nors šio bolido priekis, pasak Italų spaudos, priminė kastuvą sniegui kasti, tačiau 1973 metais sugebėjo užimti antrą vietą ir pastūmėti komandą į ateities laimėjimus.
5. „Arbatinukas“ – „Ligier JS5 Matra“
1976 metais „Ligier“ komanda kartu su mechanikais ir dizaineriu Gerardas Ducarouge'as pristatė bolidą, kuris savo didele oro nukreipimo dėže priminė arbatinuką. Tais metais šis bolidas kėlė rimtą grėsmę kitoms komandoms savo sugebėjimais trasoje.
„McLaren“, „Ferrari“ ir „Lotus“ komandos nuo 1974 metų per ateinančius kelis metus perėjo prie dar drastiškesnių oro nukreipimo dėžių. Vėlesniame laikotarpyje atsirado tikslūs reglamentai kokio dydžio ir aukščio šis „įrenginys“ turėtų būti.
