Ghia Ford Focus Concept
1992 metai
XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pradžioje visi domėjosi biodizainu. Susižavėję murenų (unguriažuvių šeimos spalvingos plėšrios žuvys – balsas.lt), krevečių, rajų, sepijų ir kitokių jūrų gyvių forma stilistai piešė tokius dalykus, nuo kurių pačiam Salvadorui Dali būtų pavažiavęs stogas. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių – žinomos italų dizaino studijos „Ghia“ koncepcinis „Ford Focus“.
Jis atrodė kaip jūrų velnias ant ratų, o jo interjeras nė trupučio neatsiliko nuo išorinio vaizdo. Keleiviai jautėsi taip, tarsi juos ką tik būtų prarijęs pats baisiausias jūrų gelmių gyventojas.
Keistokos formos paviršiai, išdėstyti chaotiškai, pavarų dėžės svirtis ant dvigubos išlenktos kojelės, primenančios nuodingą grybą. O pažvelkite į vairą! Jis primena vėžio ūsus. Beje, panašūs „ūsai“ yra mašinos išorėje – pavyzdžiui, šoninių veidrodėlių „kojelėse“.
Buick Centurion Concept
1956 metai
Mūsų laikais vaizdo kamera ar panoraminiu stogu nieko nenustebinsi. O 1956 metais televizorius automobilyje buvo maždaug tas pats, kas dabar būtų asmeninis atrakcionų parkas, kazino ir kosmodromas nuosavame kieme. Į kompaktišką koncepcinio automobilio „Centurion“ kėbulą „General Motors“ inžinieriai įmontavo nedidelę kino studiją (jokių skaitmeninių technologijų!), sveriančią vieną kitą šimtą kilogramų. Kameros rodmenys buvo transliuojami į mažutėlį juodai baltą televizorių. Ir visa tai tik tam, kad atsikratytų galinio vaizdo veidrodėlių.
Visa kita buvo kiek labiau įprasta, nors pagal to laikotarpio mastus vis tiek atrodė konceptualu. Priekinės sėdynės buvo aprūpinto elektra ir, atsidarius durelėms, automatiškai pasislinkdavo šiek tiek atgal, palengvindamos įsėdimą ir išlipimą. Dar vienas įdomus sprendimas – atidengiamas permatomas stogas, su kuriuo automobilis per keletą minučių galėdavo virsti kabrioletu. Ir dar – automatinės pavarų dėžės režimų pasirinkimas ant vairo. Vėliau analogiškas sprendimas pritaikytas iš esmės serijiniuose automobiliuose „Edsel“, kuriuos gamino konkurentų koncernas „Ford“.
„Buick Centurion“ variklis buvo pakankamai suaugęs, galingas V8. Tačiau dėl to, kad visą automobilio galinę dalį užimdavo „kino studija“, vietos kuro bakui paprasčiausiai neliko! Savo eiga „Centurion“ nenuvažiavo nei centimetro.
Buick Signia Concept
1998 metai
Iš išorės „Buick Signia Concept“, kalbėkime atvirai, buvo nevykęs. Kuprotas siluetas, ryškiai per daug detalių ir veidelis, pretenduojantis į liūdniausio pasaulio automobilio vaidmenį. Automobilis, sukurtas ant „Park Avenue“ sedano bazės, aprūpintos pagal savo laikus inovacine mirties taškų kontrolės sistema, paremta infraraudonomis kameromis. Mums atrodo, kad tai buvo per daug – dėl tokios išvaizdos kaimynai ir taip išsigąs. Tačiau pats įdomiausias „Signia“ elementas – interjeras.
Viduje jautiesi, tarsi kaimo namelyje – vien tik mediena. O kas nėra mediena, nudažyta taip, kad vis tiek atrodo kaip mediena. Pridėkime architektūrą a la „močiutės komoda“, retro detales ir pavarų dėžės svirtį, labiau panašią į kokios nors buitinio instrumento antgalį.
Bagažinėje medienos dar daugiau. Grindys, galinių sėdinių atlošai: viskas iš medžio. Kad sukurtų konceptą, jiems turbūt prireikė iškirsti pusę Amazonės miškų.
Mitsubishi Space Liner Concept
2001 metai
„Space Liner“ buvo sukurtai tais laikais, kai „Mitsubishi“ lengvųjų automobilių padalinys priklausė kompanijai „Daimler“. Vokiečiai „trims deimantams“ paskyrė savo vyriausiąjį stilistą – buvusį „Mercedes“ dizainerį ir žymiosios W220 serijos S-klasės autorių. Dizaineris turėjo markei suteikti naują veidą ir elegantišką stilių. Pirmuoju jo darbo tapo „Mitsubishi Space Liner“.
Švelnios linijos ir minkštos formos kartu su futuristinė šviesos technika ir dviejų lygmenų įstiklinimu – konceptas buvo įdomus. Tačiau labiausiai pavyko vidus. Kilimai, išrankus odos ir medžio suderinimas. O pažiūrėkite į prabangią galinę sofą su trikampėmis pagalvėlėmis!
Automobilis, beje, buvo pagamintas pagal „drive-by-wire“ technologiją, todėl vairą buvo galima lengvai perstatyti iš dešinės į kairę pusę, o mašinų stovėjimo aikštelėje – apskritai vairą pašalinti. Tokiu atveju priekines sėdynes 180 laipsnių ir paversti saloną puikia svetaine.
„Mitsubishi Space Liner“ trūksta tik trijų dalykų: šviestuvo, kamino ir vazos su kaktusu ant palangės.
Opel Junior Concept
1983 metai
Mėgote vaikystėje žaisti kaladėlėmis? Pažvelkite į „Opel Junior“ ir pajauskite nostalgiją. Jo interjeras – visiškai modulinis. Pagal autorių sumanymą, automobilį buvo galima nusipirkti vien tik su spidometru, o visa kita sudėti vėliau, kai sukaupsite šiek tiek daugiau pinigų. Beveik viską čia gali pasiimti namo, pavyzdžiui, laikrodį.
Dviejų sekcijų stogas taip pat sukonstruotas pagal modulinę konstrukciją: jį buvo galima keisti į medžiaginį ar permatomą panoraminį. Sėdynių pamušalas, esant būtinybei, galėjo būti naudojamas kaip miegmaišis, o atidaromi ir išimami stalčiai – kaip krepšeliai parduotuvėje. Atrodo, kad šio automobilio dizainą sukūrė žmogus iš „Lego“? Ne. Vienas iš interjero dizainerių buvo Chrisas Bangle‘as, kuris vėliau prisifantazavo su BMW.
Stebėtina, kad su tokiu inovatyvumu viduje „Opel Junior“ buvo toks nykus išorėje...
