Ne tik automobilininkai žino, kokie įtempti yra Lietuvos keliais ar tarptautiniais maršrutais riedančių autobusų grafikai. Kažkada vienas garsus Lietuvos lenktynininkas yra minėjęs, kad gebėjimų taip laikytis nustatyto vidutinio greičio iš autobusų vairuotojų galėtų pasimokyti net jauni automobilių sportininkai. Grafikas – šventas dalykas. Čia jums ne kokia Indija. Tad visai natūralu, kad autobusai vėluojančių keleivių nelaukia. Ir neturėtų laukti. Tačiau jei iš miesto išvažiuojančiam autobusui vėluojantis keleivis jį stabdydamas praktiškai „griūna po ratais“?
Sostinėje gyvenanti „Balsas.lt“ skaitytoja šią naktį ruošėsi komandiruotėn į Rygą. Sukrautas kelioninis krepšys, jo kišenėje - dar prieš kelias dienas atspausdintas kelionės bilietas „Ecolines“ kompanijos autobusu. Tačiau pervargusi moteris elementariai pramiegojo – kol išsikvietė taksi, iki kelionės pradžios buvo likusios vos kelios minutės.
„Dar prieš pusę keturių aš paskambinau autobuse esančioms savo kolegėms ir pasakiau, kad iš stoties į magistralę važiuojančio autobuso lauksiu taksi automobilyje, vienoje iš stotelių sostinės Ukmergės gatvėje. Jos pasiteiravo vairuotojo, gal šis galėtų akimirkai ten stabtelėti pravažiuodamas. Tačiau pastarasis atsakė, kad nestos. Ir tikrai, po akimirkos autobusas prašvilpė pro šalį. Puoliau į neviltį. Geranoriškas taksistas dar pasiūlė pabandyti pasivyti autobusą miesto pakraštyje ir sustabdyti jį dar išvažiuojantį iš Vilniaus. Autobusą pasivijome, aplenkėme, taksistas jo vairuotojui mojavo net prasidaręs duris. Tačiau „Ecolines“ lainerio vairuotojas tokią desperaciją ignoravo, persirikiavo į kitą eismo juostą ir nuvažiavo tolyn... Aš puikiausiai suprantu, kad tokioje situacijoje galiu kaltinti tik save. Pati kalta, kad pramiegojau. Tačiau aš buvau pasivijusi autobusą. Nesupratau, ar tai konkretaus vairuotojo ambicijos, ar labai griežta didžiulės kompanijos politika. Bet pasijaučiau po tokios situacijos tikrai bjauriai.“ – pastebėjimais apie savo rytines nuoskaudas dalinosi „Balsas.lt“ skaitytoja.
