Šalies degalinėse litras 95 markės benzino peržengė penkių litų už litrą ribą. Nors kai kuriems vairuotojams tokia kaina gali sukelti šoką, naftos produktų prekybininkų asociacijos atstovai tvirtina, kad daugiau jų kelti neketinama vien todėl, kad tokiu atveju skirtumas, palyginti su kaimyninėmis šalimis, bus pernelyg didelis. Savo ruožtu ekonomistai pabrėžia, kad nelanksčią benzino paklausą lemia didžiulis lietuvių noras važinėti automobiliais.
Pasiekta psichologinė riba
Kaip pažymėjo Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius, pasaulinės naftos produktų kainos yra sunkiai prognozuojamos, todėl kalbėti apie galimas prognozes artimiausias laiku nėra prasmės. „Nemanau, kad vartotojams tai buvo šokas, kadangi apie 5 litų ribą mes kalbame jau gerus pusę metų. Klausimas ir diskusijų objektas buvo tik, kada tiksliai tai nutiks, kuomet ta „psichologinė suma“ bus pasiekta“, – komentavo jis.
"Psichologinė benzino kainos „riba“ laikui bėgant kinta, jei pradinė visus kadaise gąsdinusi riba buvo vienas euras, vėliau buvo kalbama ir apie tai, kad 4,5 lito už litrą yra ta galutinė kaina, kurią viršijus, niekas nesipils degalų ir nevažinės automobiliais. „Tą ribą pasiekėme, perkopėme ir kaip matome kainos kilo, kol galiausiai pasiekėme penkių litų už litrą žymą. Ką mes galėtume padaryti šiuo atveju, tai imti pavyzdį iš Latvijos. Ten visai neseniai parlamentas pradėjo svarstyti, kad vis dėl to benzinui reikėtų taikyti Europos Sąjungos nustatytą akcizo tarifo minimumą“, – kalbėjo L. Vosylius primindamas, kad Lietuva jau trečius metus iš eilės taiko 21 proc. didesnį akcizo tarifą, nei siekia minimumas, o tai sudaro maždaug 26 centus už litrą.
Kaimyninėse šalyse, konkrečiai Rusijoje ir Baltarusijoje, esanti gerokai mažesnė degalų kaina, anot L. Vosyliaus, taip pat turėtų būti vienu iš veiksnių, skatinančių Finansų ministeriją benzinui taikomą akcizą taip pat sumažinti iki minimumo, tačiau daryti to kol kas neketinama. „Mūsų Finansų ministerija net nesiima svarstyti šio klausimo argumentuodama tuo, kad tai yra privatus vartojimas. Mums sakoma, kad jei dyzelinas yra „verslo variklis“, tai benzinas yra išskirtinai privataus vartojimo prekė ir kiek jis bekainuotų vairuotojai jo neatsisakys“, – tvirtino jis ir pridūrė, kad benzino pardavimai dėl tokios politikos pastaruoju metu smarkiai sumažėjo.
Naftos produktais prekiaujančios asociacijos atstovai tvirtina, kad mažmeninėje prekyboje maržos, t.y. skirtumai tarp kainos šiuo metu yra minimalūs. Nurodoma, kad benzinui jos siekia 4 proc., o dyzelinui maždaug – 6 proc. „Kuomet šalia turime tokius kaimynus kaip Rusija ir Baltarusija, kuriose degalai yra gerokai pigesni, mažmenininkai nėra suinteresuoti didinti kainų, nes kuo didesnis yra skirtumas, tuo labai auga vartotojams paskata ieškotis pigesnių degalų. Mes nesame suinteresuoti kainų augimu, o kadangi maržos šiuo metu susitraukę iki minimumo jokios protesto akcijos, situacijos tikrai nepakeistų. Tik trikdytų degalinių darbą“, ‒ sakė L. Vosylius.
Kaip pažymėjo L. Vosylius, pagal tai, kad benzininių automobilių gatvėse ženkliais nesumažėjo galima daryti išvadą, kad dalis jų susimontavo dujinę įrangą, o kita dalis degalus „įsiveža“ iš kaimyninių valstybių. „Jei akcizą benzinui sumažins ir latviai, mūsų vairuotojai užsipilti degalų pradės važinėti ir ten. Todėl mes manome, kad akcizai tarp kaimyninių Europos Sąjungos narių turėtų būti vienodi“, ‒ kalbėjo jis.
Dirbtinės kainos
Kaip pažymėjo socialinių mokslų daktaras, ekonomistas Romas Lazutka, kainų ribos yra dirbtinės. „Sakoma, kad jos „psichologinės“, nes kaip matome dažnai būna nustatomos arti „apvalaus“ lito dešimčių ar šimtų. Aišku, jei naftos produktų kainos kyla kitur, tai ir mūsų rinkoje, kuri kaip įtariama yra nepakankamai konkurencinė ir tuo naudojasi pardavėjai, tos kainos ženkliai išauga. Ar penki, ar buvę keturi, ar galbūt kažkada bus ir šeši litai – rimto poveikio, manau, tai nedaro“, – tvirtino jis.
Anot R. Lazutkos, prekiaujančios naftos produktais kompanijos tyrinėja rinką ir gerai žino, kad lietuviai labai mėgsta vairuoti ir vis dar yra to išalkę. Tokią situaciją ekonomisto teigimu, taip pat lemia tai, kad šalyje nesvarstomos dviračių eismo populiarinimo galimybės ir nesprendžiamos viešojo transporto problemos. „Sąlygos važinėti dviračiu ar naudotis viešuoju transportu pas mus yra prastos. Tie, kurie prekiauja degalais visa tai yra ištyrę ir puikiai žino, kad net ir didinant kainą žmonės vis tiek perka kurą, o taupyti linkę kitose srityse, tačiau važinėjimo neatsisako. Kalbant ekonomikos terminais – paklausa nėra elastinga kainai, t.y. išaugus kainai paklausa nemažėja, todėl pardavėjai nesijaudina, kad pabranginę degalus praras pirkėjus“, – komentavo ekonomistas.
Substitucinėmis, viena kitą galinčiomis pakeisti prekėmis ar paslaugomis šiuo atveju yra lengvieji automobiliai ir dviračiai arba viešasis transportas. R. Lazutkos teigimu, kadangi naudotis pastarosiomis transporto priemonėmis sąlygos šalyje yra prastos, daugiau vartotojų linkę rinktis automobilius. „Jei mažiau važinėtume automobiliais, galbūt degalais prekiaujančios kompanijos atidžiau elgtųsi didindamos ar mažindamos kainas. Dabar rinkos taisyklės yra tokios, kad pirkti reikia kuo pigiau, parduoti kuo brangiau, o kadangi prekyba yra koncentruota tuo galima ir pasinaudoti“, ‒ situaciją aiškino jis.
Degalams taikomas akcizas, anot R. Lazutkos, yra patogus būdas valstybei surinkti mokesčius. „Tie žmonės, kurie važinėja automobiliais, turbūt gali sau tai leisti, todėl per akcizą ir sumoka daugiau mokesčių. Iš vairuotojų juos taip pat reikia surinkti ir tarkime, jei sumažinus akcizą būtų įvestas automobilio mokestis jis būtų taikomas ir tiems, kurie mažiau važinėja. Dabartinė tvarka yra teisingesnė ir patogesnė ta prasme, kad visuomet yra gyventojų, kurie į kelius išvažiuoja retai, tarkime pensininkai vasarą vyksta į sodus atsivežti derliaus. Dabar visi gali pasirinkti ir jei benzinas jiems per brangus, naudotis viešuoju transportu ar atsisakyti kelionės. Manau, kad visi „abonentiniai“ mokesčiai mažiau paslankūs, todėl nėra geresni“, ‒ kalbėjo profesorius.
Finansų ministerija į klausimus apie galimybę mažinti akcizus degalams dažnai atsako, esą kainos tokia pat suma nesumažėtų, nes dalį buvusios mokesčio dalies iš vairuotojų mėgintų paimti prekybininkai. „Taip gali būt tada, kai rinkoje nėra laisvos konkurencijos. Iš tiesų, daugelio Lietuvos prekių ir paslaugų rinkose tos geros konkurencijos nėra, o tada pakeisti kainas manipuliuojant mokesčiais yra sunku. Pagerinti vartotojams gyvenimą tokiu atveju nepavyks, nes susidariusia situacija gali pasinaudoti prekybininkai. Aišku, tai ne pasiteisinimas ir tokiu atveju, reikia atkreipti dėmesį į konkurencijos sąlygas“, ‒ pridūrė R. Lazutka.
Taip pat skaitykite:
