Mikroautobusai, atsiradę šalies didmiesčių gatvėse vos tik suklestėjus laukiniam kapitalizmui, pamažu traukiasi, užleisdami vietą didiesiems autobusams. Vežėjai mikroautobusais perima tas funkcijas, kokios jiems tradiciškai skirtos civilizuotuose Europos miestuose – privežti keleivius iki pagrindinių maršrutų.
Civilizuotuose kraštuose nėra
Pasaulio miestuose įprasta, kad mikroautobusai nedubliuoja tų pačių maršrutų, kuriuose jau važinėja didieji autobusai, troleibusai ar tramvajai. Jie veža keleivius ten, kur pernelyg brangu ar nepatogu siųsti didesnes transporto priemones.
Paklausite – kodėl? Ogi todėl, kad miestų viešąjį transportą civilizuotuose kraštuose reguliuoja savivaldybės: jų atstovai numato, kokio viešojo transporto reikia miestui, skelbia konkursus vežėjams bei sudaro su jais sutartis paslaugoms teikti. Be kitų dalykų, sutartyse apibrėžiama, kokio dydžio kompensacijos bei dotacijos bus mokamos vežėjams.
„Europos Sąjungos reglamentuose numatyta, kad viešasis transportas gali būti dotuojamas. Kaip ir kitose ES šalyse, Vilniaus miesto savivaldybė viešąjį transportą dotuoja, todėl privalo jį valdyti ir reguliuoti. Be abejo, ekonomiškai nenaudinga, kai mažos talpos autobusai, dirbantys komerciniu principu, dubliuoja viešąjį transportą, kurį savivaldybė dotuoja", - sako asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickis. Jei miestų maršrutuose, kur jau dirba savivaldybės vežėjas, važinėja ir komercinės transporto priemonės, jos nuveža mokius keleivius, tuo pačiu didindamos savivaldybės biudžeto lėšas viešajam transportui.
„Kuo daugiau komercinių transporto priemonių važinėja miestų gatvėmis, tuo daugiau savivaldybės privalo skirti lėšų kompensacijoms bei dotacijoms. Taigi mikroautobusai miestų gatvėse - tarsi lazda su dviem galais“, - aiškina J. Stolovickis.
Pirmasis miestas be mikroautobusų – Panevėžys
Iš Panevėžio miesto gatvių mikroautobusai, beje, visai neplanuotai, išnyko dar 2010-aisias. „Tais metais Panevėžio savivaldybė nusprendė pertvarkyti mikroautobusų maršrutų tinklą, kad jie nedubliuotų vieni kitų bei savivaldybės autobusų maršrutų. 2010-ųjų rugsėjį buvo paskelbtas konkursas vežėjams mikroautobusais parinkti. Tačiau privatūs vežėjai vengė dalyvauti konkurse ir spaudė miesto tarybą, kad jos atstovai pratęstų sutartis su vežėjais mikroautobusais dar trejiems metams, o konkursą atšauktų“, - apie tuo metu Panevėžyje susiklosčiusią situaciją pasakoja Panevėžio autobusų parko direktorius Rimantas Petukauskas.
Tačiau miesto taryba savo sprendimų nekeitė, konkurso neatšaukė ir sutarčių nepratęsė.
Tuomet vežėjai mikroautobusais, tikėdamiesi, kad savivaldybė vis dėlto pratęs su jais sutartis, konkursą boikotavo jame nedalyvaudami. „Savivaldybė nenusileido, tuomet vežėjai mikroautobusais priėmė sprendimą streikuoti. Vėliau jie bandė ginti savo tiesas teisme, kuris priėmė sprendimą, kad konkurso sąlygos buvo blogai parengtos. Tuomet savivaldybė dar kartą paskelbė konkursą, bet ir tada vežėjai mikroautobusais jame nedalyvavo. Tokiu būdu miestas liko be mikroautobusų“, - pasakoja R. Petukauskas.
Pasak jo, šiuo metu mieste keleivius veža tik savivaldybės įmonė. Privatiems vežėjams grįžti į miesto gatves beveik nėra nei teisinių, nei praktinių galimybių.
R. Petukausko teigimu, nelikus mikroautobusų, Panevėžio autobusų parko pajamos padidėjo, vežėjams beveik nebereikia dotacijų iš miesto biudžeto. Dėl dingusių mikroautobusų beveik nesulaukta ir skundų iš miestiečių. „Netgi atvirkščiai – miestiečiai džiaugiasi dėl pagerėjusių eismo sąlygų mieste, kadangi, kaip žinia, mikroautobusų vairuotojai ne itin linkę paisyti kelių eismo taisyklių“, - kalba R. Petukauskas.
Panaši situacija – sostinėje
Paskelbus apie maršrutų pertvarką sostinėje, Vilniaus miesto vežėjai mikroautobusais taip pat prabilo apie streikus. Ar tai reiškia, kad juos gali ištikti panaši dalia, kokia ištiko kolegas panevėžiečius?
„Didžioji dalis savivaldybės sutarčių su privačiais vežėjais baigiasi šių metų liepos 1 dieną, o privatūs vežėjai, kurių besibaigiančios sutartys buvo pratęstos ilgesniam laikotarpiui nei iki šių metų liepos pirmosios, buvo pakviesti integruotis į vieningą Vilniaus miesto viešojo transporto sistemą ir dalyvauti konkursuose privežamiems maršrutams aptarnauti bendrojoje bilietų sistemoje. Be to, vadovaujantis papildoma pratęstų sutarčių nuostata, leidžiančia tam tikrais atvejais nutraukti sutartį, privatiems vežėjams, kurių sutartys su savivaldybe nepasibaigusios, buvo pranešta – sutartys su jais bus nutrauktos nuo šių metų liepos 1 dienos“, - sako Vilniaus miesto savivaldybės Viešojo transporto optimizavimo projekto įgyvendinimo darbo grupės vadovas Kastytis Lubys.
Pasak jo, savivaldybė, 2005-aisiais skelbdama konkursus vežėjams mikroautobusais, numatė galimybę jiems teikti keleivių vežimo paslaugą pagal formulę 3+5, t.y. trejų metų pagrindinė sutartis su galimybe pratęsti ją dar penkeriems metams. „Savivaldybė savo įsipareigojimus įvykdė“, - sako K. Lubys.
Dar prieš svarstant naująją viešojo transporto tvarką, privatūs vežėjai surengė piketą prie Vilniaus miesto savivaldybės.
„Sunku paaiškinti, kodėl privatūs vežėjai nenori integruotis į vieningą Vilniaus miesto viešojo transporto sistemą, dalyvauti konkursuose privežamiesiems maršrutams aptarnauti bendroje bilietų sistemoje. Atrodytų, integruodamiesi jie gauna gausybę privalumų – ir galimybę prisijungti prie vieningos elektroninio bilieto sistemos, ir teisę gauti dotacijas bei kompensacijas. Net ir skųsdamiesi sudėtingomis sąlygomis, jie bevelija dirbti atskirai“, - stebisi J. Stolovickis.
Taigi šiuo metu Vilniaus mieste egzistuoja dvi keleivių vežimo sistemos – viešojo transporto su bendra bilietų sistema, kurioje dirbantys vežėjai veža apie 94 proc. keleivių, ir privati, kurioje dirbantys vežėjai veža apie 6 proc. keleivių. „Privati keleivių vežimo sistema neužtikrina socialinio teisingumo – netaikomos nuolaidos keleiviams, todėl paslaugomis naudojasi tik visą kainą mokantys keleiviai. Taigi galima teigti, jog privatūs vežėjai kelia ažiotažą dėl galimos jų veiklos pertvarkos, ignoruodami didžiosios keleivių dalies interesus“, - sako K. Lubys.
Savivaldybei priklausanti įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ dėl maršrutų dubliavimosi praranda nemažai lėšų, vežėjai priversti dirbti neoptimaliai dėl to, jog dalį mokių keleivių veža mikroautobusai.
Tarybos nariai balsavo prieš
Balandžio 3-ąją Vilniaus miesto tarybos nariams svarstyti buvo pateiktas Tarybos sprendimo projektas, kuriuo turėjo būti patvirtintas vežėjų parinkimo konkurso organizavimo tvarkos aprašas. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą, būtų paskelbti konkursai vežėjams parinkti vežti keleivius mažos talpos autobusais privežamuosiuose maršrutuose.
Naujojoje sostinės viešojo transporto tvarkoje buvo numatyta, kad privatūs vežėjai atliktų tokias pat funkcijas kaip ir visuose civilizuotuose miestuose – vežtų keleivius ten, kur nėra daug keleivių ir siųsti dideles transporto priemones pernelyg brangu. Transporto „stuburą“ mieste sudarytų vadinamieji greitieji maršrutai, iki kurių keleivius privežtų didieji autobusai bei mažos talpos autobusai. Juose būtų numatyta vieta neįgaliesiems ir galimybė vežti stovinčius keleivius.
„Numatyta, jog mažos talpos autobusai nuo liepos 1-osios nebedubliuos pagrindinių maršrutų. Šiuo metu jie pagrindinių maršrutų trasas dubliuoja daugiau nei 90 proc.“, - sako K. Lubys.
Pernelyg nesigilindami į peripetijas, Tarybos nariai faktiškai balsavo prieš privačių vežėjų integravimąsi į vieningą Vilniaus miesto viešojo transporto sistemą.
Vilniaus tarybos narių sprendimu, kol kas savivaldybė negali skelbti konkurso, kuris suteiktų galimybę privatininkams tapti sostinės viešojo transporto sistemos dalimi. Tai reiškia, jog liepos 1-ąją, optimizavus Vilniaus miesto viešąjį transportą, keleivių vežimo paslaugą sostinėje galės teikti tik viešųjų paslaugų teikimo sutartį su savivaldybe turinčios bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ transporto priemonės.
„Jei konkursas vežti keleivius privežančiaisiais maršrutais iki liepos 1 d. neįvyks, mes būsime pasirengę jais vežti keleivius savo transporto priemonėmis. Tikimės, kad vilniečiai ir miesto svečiai dėl to nepatirs didelių nepatogumų“, - žada bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis.
Lina Jakubaukienė
