Narystė ES daug kam asocijuojasi su kelionėmis – įsiliejus į Šengeno erdvę paprasčiausiai pamiršome, ką reiškia stovėjimas ilgose muitinių eilėse ir pasų patikra. Per pastaruosius dešimt metų keliauti geriau pasidarė ir Lietuvoje – prisidedant ES paramos lėšoms, aktyviai tvarkyti keliai, modernizuota visa susisiekimo infrastruktūra.
Viską, ką šioje srityje pavyko nuveikti per pastaruosius keletą metų, šiandien galima išvysti sostinės Vinco Kudirkos aikštėje išdėstytame Lietuvos žemėlapyje. Čia Susisiekimo ministerija pristato svarbiausius įgyvendintus transporto sektoriaus projektus ir kviečia dalyvauti įvairiose viktorinose. Lietuvos dešimtmečiui ES paminėti skirtame renginyje siekiama parodyti – transporto infrastruktūra mūsų šalyje nemažai pasikeitė, ir tikrai galime ja didžiuotis.
Panaudojant ES investicijas, itin daug dėmesio skirta kelių kokybei: vien nuo 2007-ųjų visoje šalyje išasfaltuota daugiau kaip 700 kilometrų žvyrkelių, rekonstruota apie 170 kilometrų krašto ir rajoninių kelių bei 250 kilometrų gatvių, modernizuota daugiau kaip 400 kilometrų magistralinių kelių. Visa tai lemia geresnes važiavimo sąlygas ir, žinoma, geresnę eismo saugą. Siekiant sumažinti avarijų, kritinėse sankryžose įrengti žiedai, nutiesti nauji dviračių takai – įrodyta, kad tokiuose ruožuose eismo įvykių tikimybė sumažėja net 3,1 karto. Taip pat rūpintasi tinkamu kelių apšvietimu, metalinių apsauginių atitvarų įrengimu.
Visi šie atlikti darbai padėjo pasiekti, kad 2007–2013 m. laikotarpiu šalies keliuose beveik tris kartus sumažėjo žuvusiųjų skaičius bei šešis kartus – vadinamųjų „juodųjų dėmių“.
Investuota į logistinį Lietuvos potencialą
Susisiekimo tinklas svarbus ne tik keleiviams, bet ir verslui. Dėl savo ypatingos geografinės padėties Lietuva gali tapti stipriu ir svarbiu logistikos centru, tad ypač daug investuota į būtinos infrastruktūros modernizavimą ir kūrimą.
Daug ES struktūrinės paramos lėšų skirta šalies geležinkeliams – jie tapo saugesni, modernizuotos transeuropinės svarbos linijos, atnaujinti tiltai, iš jų – keturi istorinės reikšmės. Taip pat baigiamas įrengti automatizuotas eismo valdymo centras, kuriama viešųjų logistikos centrų infrastruktūra. 2010 m. netoli valstybės sienos su Lenkija pradėta tiesti europinės vėžės geležinkelio linija „Rail Baltica“, kuri sujungs Baltijos šalis ir Suomiją su likusia Europa ir padės Lietuvai maksimaliai išnaudoti savo logistinį potencialą. ES lėšomis atnaujinti ir šalies oro uostai, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. Nuo 2000 m., kai Lietuva dar tik rengėsi tapti ES nare, iki šiol į šalies transporto infrastruktūros gerinimą investuota daugiau kaip 7 milijardai litų ES struktūrinių fondų lėšų, iš jų vien 2007–2013 m. laikotarpiu – 5,4 milijardai litų. Panašaus dydžio ES struktūrinės paramos šalies transporto sektorius sulauks ir naujuoju, 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu. Neabejojama, kad šios didelės investicijos atsipirks. Geresnė susisiekimo infrastruktūra leis klestėti verslui ir turizmui, padės gerinti eismo saugą, prisidės prie naujų darbo vietų kūrimo.
Užs.nr. 4023
