Lietuvos keliais, remiantis Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, važinėja tris kartus daugiau automobilių nei Latvijos ar Estijos. Mūsų šalyje šių metų pradžioje buvo 1,87 mln., Latvijoje – 0,66 mln., o Estijoje – 0,656 mln. užregistruotų transporto priemonių. Viktoras Daukšas, transporto skelbimų portalo autoplius.lt plėtros vadovas, teigia, kad taip smarkiai automobilių skaičiumi Lietuva pirmauja tik formaliai.
„Teisingiau būtų remtis „Transekstos“ duomenimis, pagal kuriuos techninės apžiūros talonus Lietuvoje turi 1,2 mln. automobilių. Taigi Lietuvos automobilių parkas yra maždaug dvigubai didesnis už Estijos ar Latvijos. Pagal automobilį, tenkantį vienam šalies gyventojui, pirmauja estai – 0,51, mūsų santykis – 0,4, latvių – 0,33 automobilio“, – šalių kaimynių automobilių parką lygina V. Daukšas.
Lietuva žymiai pirmauja ir pagal importuotus naudotus automobilius – per pirmąjį šių metų ketvirtį į mūsų šalį jų įvežta 3,5 karto daugiau nei į Latviją ir beveik penkis kartus daugiau nei į Estiją. Lankomiausio transporto skelbimų portalo autoplius.lt, „Regitros“ ir automobilių rinkos tyrimų įmonės „Autotyrimai“ duomenimis, šiemet į Lietuvą buvo įvežta 32,5 tūkst., į Latviją – 9,1 tūkst., į Estiją – 6,5 tūkst. automobilių.
Pas mus atkeliauja senesni automobiliai
Lietuvoje važinėja seniausi automobiliai Baltijos šalyse. Mūsų šalies automobilių parko amžiaus vidurkis – 15 metų, kiek atsilieka nuo estų – 13,3 metų bei latvių – 13,5 metų. V. Daukšas pastebi, kad per pastaruosius trejus metus visose Baltijos šalyse automobilių parkas senėjo.
„Deja, bet mes negalime pasigirti itin naujais automobiliais. Į Lietuvą dažniausiai įvežami 11–15 metų, o į Estiją ir Latviją jaunesni – 6–10 metų automobiliai. Į Estiją įvežama tris kartus daugiau 1–5 metų automobilių nei į mūsų šalį“, – atkreipia dėmesį V. Daukšas.
Per pirmąjį ketvirtį į Lietuvą įvežta mažiau naujesnių automobilių nei pernai. Lietuviai importavo 452 vienetais mažiau 1–5 metų automobilių ir 344 mažiau 6–10 metų transporto priemonių. Kitokia padėtis Latvijoje, kurios keliuose net 43,1 proc., t. y. 1,1 tūkst. padaugėjo prieš 6–10 metų pagamintų automobilių.
Sandorių skaičius panašus kaip pernai
Pirmasis šių metų ketvirtis nebuvo itin aktyvus Lietuvos automobilių rinkoje. Užfiksuoti 85,8 tūkst. naujų ir naudotų automobilių sandorių, t. y. 0,3 proc., arba 240 mažiau nei pernai. V. Daukšas pastebi, kad pirmąjį ketvirtį po trejų metų augimo, naudotų automobilių rinka stabtelėjo. Šiemet sandorių įvyko 82,7 tūkst., o pernai – vos 165 daugiau.
„Prastesniems pirmojo ketvirčio automobilių rinkos rodikliams įtakos turėjo ir pavėlavęs pavasaris. Įprastai nutirpus sniegui vairuotojai lekia į plovyklas ir pradeda prekybą automobiliais”, – sako lengvųjų automobilių rinkos ekspertas.
Naudoti atpigo, nauji pabrango
Autoplius.lt vertinimu, vidutinės naudotų ir naujų automobilių kainos sausio-kovo mėnesiais buvo atitinkamai 10,3 ir 70,4 tūkst. litų. Pirmąjį ketvirtį vidutinė naudotų automobilių kaina smuktelėjo 3,1 proc., arba 329 litais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Naujų automobilių vidutinė kaina toliau nuosekliai auga ir pirmąjį ketvirtį pasiekė 70,4 tūkst. litų. Tai yra tūkstančiu litų daugiau nei praėjusių metų pradžioje. Pagal kitas automobilių amžiaus grupes kainos tiek kilo, tiek krito. Populiariausių 11–15 metų automobilių vidutinė kaina sumažėjo 170 litų (iki 7,9 tūkst. litų), o 6–10 metų automobiliai brango 2,3 proc. (iki 17,7 tūkst. litų).
Lietuvoje karaliauja dyzelinas, kitur – benzinas
Atsižvelgiant į kuro tipą, Lietuva – vienintelė iš trijų Baltijos šalių, kurioje dyzelinių automobilių (48,7 proc.) daugiau nei varomų benzinu (39,9 proc.). Didžiausia benzininių automobilių dalis yra Estijoje – net 66,3 proc. Latvijoje benzininių automobilių taip pat daugiau (51,1 proc.) nei dyzelinių.
„Estijoje dyzelinių automobilių dalis auga jau trejus metus iš eilės. Tokia tendencija pastebima ir Latvijoje. Kita padėtis Lietuvoje – įvežamų į mūsų šalį dyzelinių automobilių procentinė dalis per metus sumažėjo nuo 77,7 proc. iki 73,6 proc. Vis dėlto dyzelinu varomi automobiliai išlieka žymiai populiaresni už benzininius”, – sako V. Daukšas.
Autoplius.lt duomenimis, populiariausia Baltijos šalių automobilių markė išlieka „Volkswagen“. Lietuvoje ir Latvijoje minėtų automobilių per metus padaugėjo atitinkamai 10,5 tūkst., Estijoje – 5 tūkst., o Latvijoje – 4,4 tūkst.
Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje populiariausių automobilių trejetuke toliau rikiuojasi „Audi“ ir „Opel“, o estų – „Ford“ ir „Audi“ automobiliai. Pažymėtina, kad vienintelėje Latvijoje į populiariausių penketuką patenka BMW, Estijoje – „Toyota“, o Lietuvoje – „Renault“ automobiliai.
Nauji automobiliai: žymiai atsiliekame nuo estų
Parduotų naujų automobilių skaičiumi Lietuva atsilieka nuo Estijos, bet lenkia Latviją. Per tris mėnesius mūsų šalyje įsigyta 3,15 tūkst. naujų automobilių, tai 75 vienetais mažiau nei prieš metus. Estai naujų automobilių įsigijo 5,4 tūkst., o tai yra beveik pusė visose trijose Baltijos šalyse įsigytų automobilių. Latvijoje buvo nupirkta 2,8 tūkst. automobilių, beveik 200 mažiau nei prieš metus.
„Iš Baltijos šalių vienintelėje Estijoje naujų automobilių pardavimai augo. Ten, skirtingai nei Latvijoje ar Lietuvoje, itin daug naujų automobilių nuperka privatūs asmenys. Mūsų šalies pirkėjus estai lenkia tris kartus. Bene didžiausią įtaką tam turi aukštas estų pragyvenimo lygis “, – teigia autoplius.lt plėtros vadovas. Per pirmąjį ketvirtį Lietuvoje daugiausia nupirkta „Volkswagen“ markės automobilių, Estijoje populiaresni buvo „Toyota“ automobiliai. Pagal modelius Lietuvoje pirmauja „Nissan Qashqai“, aplenkęs „Fiat 500“.
