„Žmogus vos pastovi, griūna, kaip slidu. Bet tuo metu, kai jis atsisėda į mašiną, net negalvoja, važiuoja kaip vasarą. Sukibimas su keliu žiemą ir vasarą skiriasi kaip diena ir naktis“, – interviu LRT Radijo laidai „60 minučių“ teigia jis.
Šiemet – mažiau sužeistųjų ir žuvusiųjų keliuose
Kelių policijos duomenimis, per šių metų 11 mėnesių šalies keliuose įvyko 2935 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Juose žuvo 229 žmonės, t. y. 8 mažiau nei pernai. Buvo sužeisti 3454 žmonės – 107 mažiau nei 2013 m.
„Pagrindinės tragiškų avarijų priežastys dažniausiai būna nustatyto greičio viršijimas arba nesaugaus greičio pasirinkimas, taip pat – pavojingas manevravimas, saugaus diržo nesegėjimas“, – vardija Kelių policijos atstovas Dainius Šalomskas.
Anot jo, vairuotojams svarbiausia – pasirinkti saugų greitį, tuomet esą avaringumo keliuose situacija išsyk pasitaisytų. „Saugus greitis priklauso ne nuo to, koks kelio ženklas pastatytas, o dažniausiai – nuo eismo sąlygų ir vairuotojo įgūdžių“, – pažymi pašnekovas.
D. Šalomsko teigimu, vairuotojų neblaivumas taip pat turi labai didelę įtaką kelių avaringumui, nes neblaivus vairuotojas kelyje negali priimti teisingų sprendimų. „Patys vairuotojai, prieš sėsdami už vairo, manau, turėtų pagalvoti, kad, pavartojus alkoholį, – ne vieta už vairo“, – pabrėžia Kelių policijos atstovas.
Nelaimės atsitinka nepakeitus vairavimo įpročių
Savo ruožtu lenktynininkas Antanas Juknevičius pastebi, kad šventiniu laikotarpiu vairuotojams padaugėja rūpesčių. Dėl šios priežasties jie, svarsto lenktynininkas, visai pamiršta, kad pasikeitė vairavimo sąlygos, taigi turėtų keistis ir vairavimo įpročiai.
„Dažnai man sako – klausyk, važiavome, taip slydome – buvo žiauru, o išlipome iš mašinos ir tik tada supratome, kad vos ant kelio galime pastovėti. Žmogus vos pastovi, griūna, kaip slidu. Bet tuo metu, kai jis atsisėda į mašiną, net negalvoja, važiuoja kaip vasarą. Sukibimas su keliu žiemą ir vasarą skiriasi kaip diena ir naktis“, – palygina A. Juknevičius.
Anot jo, nelaimės atsitinka, jei nepakeičiame savo vairavimo įpročių, o ypač dažnai – jei nesame pasirūpinę geromis žieminėmis padangomis.
Turi pastabų ir važinėjantiems per lėtai, ir juos skubinantiems
Tai ką žiemos metu vis dėlto reikėtų žinoti? Kaip išvengti nelaimių – galbūt pasirinkti mažesnį greitį? A. Juknevičiaus teigimu, svarbiausia ne mažas, o saugus greitis.
„Dažniausiai būna bėda, kad tie vairuotojai, kurie važiuoja labai saugiai ir lėtai, pasirenka teisingą greitį, jie dažnai važiuoja antra arba trečia juosta. Tai, žinoma, irgi yra negerai, nes kažkas gali važiuoti didesniu greičiu“, – sako lenktynininkas.
Jis teigia jokiu būdu neginąs greitai lakstančių vairuotojų, tačiau, anot pašnekovo, kai kurie vairuotojai turi gerus automobilius su geromis saugumo sistemomis bei padangomis, taip pat – daugiau patirties. Šie esą gali sau leisti važiuoti truputį greičiau.
„Jei jis [vairuotojas] tikrai pajuto, kad gali saugiai važiuoti 50–60 km/h greičiu, bet kažkas priekyje jo važiuoja 30 km/h, žinoma, kad tada susidaro mieste didelės spūstys [...]. Kartais būna taip, kad iš tikrųjų tie žmonės, kurie važiuoja lėtai, važiuoja kaire juosta. Jei jie važiuotų dešinėje pusėje, problemų tikrai nebūtų“, – įsitikinęs A. Juknevičius.
Tačiau, pasak jo, būna situacijų, kai kelyje apskritai yra tik viena eismo juosta. Tokiu atveju lėtai važiuojančio vairuotojo, specialisto nuomone, neturėtume skubinti.
„Tada jau mes negalime skubinti to žmogaus, kad tu, brangusis, važiuok greičiau, nes tu mums trukdai. Kiekvienas turi pasirinkti saugų greitį ir stebėti aplinką“, – mano pašnekovas.
Negaili patarimų
Paprašytas patarimo, kaip tai padaryti, A. Juknevičius siūlo išbandyti automobilį pasikeitusiomis sąlygomis. Lenktynininko nuomone, reikėtų susirasti kur nors apledėjusią aikštelę, kur nėra automobilių. Tokių esą kiekvieno miesto pakraščiuose.
„Susirandi tokią aikštelę, nuvažiuoji ir pabandai: įsibėgėji ir esant tokiam greičiui stabdai, žiūri, kaip automobilis stoja. Reikia pažaisti, pažiūrėti, suprasti, koks tas greitis. Atrodo, kad viskas yra gerai, o iš tikrųjų, kai paspaudi stabdį, matai, jog mašina čiuožia, tai – fizika“, – teigia A. Juknevičius.
Jo manymu, kiekvienu atveju vairuotojas turi pajausti, kaip būtent jo automobilis reaguoja į stabdymo procesą. Tai pajutus, reikėtų pasitreniruoti pasukti automobilio vairą į kairę ir į dešinę, pabandyti jį atstatyti.
„Tai yra tokie automatiniai, refleksiniai įgūdžiai, kuriuos turi įgyti, nes bet kada gali atsitikti taip, kad tavo automobilis bus „užmestas“. Tai yra įgūdžiai, kuriuos turi įgyti pasitreniravęs. Visa tai patyręs, tikrai pasirinksi teisingą greitį ir kelyje jausiesi daug saugiau“, – mano lenktynininkas.
