Kristina Savickaitė, LRT Televizijos laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“, LRT.lt
Kai kuriems vairuotojams pastatyti automobilį tarp kitų – tikras vargas. Kodėl vieniems tai kelia juoką, o kitiems pridaro rimtų nemalonumų? Vairavimo instruktoriaus Artūro Pakėno teigimu, dauguma vairuotojų nežino reikalingų orientacinių taškų, todėl automobilius stato bet kaip.
Pirmyn, atgal, ratai kairėn, ratai dešinėn – vieni tai stebi ramiai, kitiems ši pasaka be galo kelia juoką, nuostabą, o prabėgus keliolikai minučių turbūt net ir įsiūtį. Kas ten toks už vairo?! Turbūt „klevo lapas“, boba, nemokša ir t.t. Dar gražesniais epitetais apdovanojami tie, kurie mašinos statymo kulminacijoje apgadina šalia esančius automobilius. Tad lėtesnį ar žioplesnį vairuotoją bent mintyse pakeiksnoja, matyt, daugelis. Ar tikrai taip?
„Drąsiai galiu pasakyti, kad mašinos statymas yra sunkiausia važiavimo dalis. Ir po dvejų metų prakaitas turbūt kai kuriuos muša, kol pastato. Kartais vyrai [lengviau stato], kartais – moterys. Čia jau nuo individualių savybių priklauso“, – mano laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ kalbintas vairuotojas.
„Geriau jau atsakingai, atsargiai. Žmogus saugo ir save, ir savo automobilį, ir kitų. Aš jau geriau palauksiu, bet tegul bus tvarkingai. Nes jeigu jam signalizuosiu, jis dar labiau nervinsis ir dar blogiau bus“, – tvirtina kitas pašnekovas.
Deja, ne visi vairuotojai tokie tolerantiški. Praktika rodo, kad įvairių išsireiškimų lavina užlieja ne tik atsargesnius ar taisyklingai taip ir neišmokusius parkuoti vairuotojus. Tikrą psichologinį egzaminą gatvėse tenka laikyti ir dar tik pradedantiems.
„Tas spaudimas ir garsinio signalo naudojimas besimokantįjį labai išblaško. Vieniems pradeda gesti variklis, kitiems pradeda virpėti koja ant sankabos pedalo, nebegali važiuoti. Šitie dalykai žmogų labai emociškai veikia, norėčiau paprašyti visų būti pakantesnių vieni kitiems. Tiems pradedantiems būtų tikrai lengviau, jei sulauktų mūsų visų palaikymo“, – tvirtina vairavimo instruktorė Vilma Urbietienė.
Reikėtų nepasigėdyti išlipti
Vairavimo mokytojai sako, kad daug vairuotojų net nežino elementariausių automobilių statymo taisyklių. Tokiu atveju reikėtų nepasigėdyti, išlipti iš automobilio ir įvertinti atstumus.
„Gal varžosi mūsų žmonės, nežinau, bet tikrai nėra daug tokių žmonių. Bet yra tokių, kurie pastato mašiną iš penkto, septinto karto. Jei žiūrėtume į bendrą tikslą, tai svarbu, kad automobilis būtų pastatytas saugiai“, – įsitikinusi V. Urbietienė.
Tad kodėl vien žodis „parkavimas“ vieniems kelia siaubą, o kitiems šypseną? Ar tikrai viskas taip sudėtinga? Sugriauti baimes ir mitus paprašėme vairavimo eksperto. Su juo automobilį statmenai galu statėme vienoje įprasčiausių vietų – prekybos centro aikštelėje.
„Pirmiausiai turime laikytis ne mažiau kaip 1,5 m atstumu nuo pastatytų automobilių. Tarkime, pamatėme vietą, kurioje norime statyti automobilį. Vienas iš orientacinių punktų yra linijos. Pirmoji yra prieš tą automobilį, šalia kurio norime parkuotis, antroji būtų iškart už jo. Ir tada mes privažiuojame trečiąją liniją, kuri turėtų matytis mūsų šoninio lango [esančio priekinėse durelėse] vidury.
Kai ją pamatau, tiesiog jungiu galinę pavarą ir iš pradžių parkuoju žiūrėdamas per dešinį petį, paskui jau galiu žiūrėti per veidrodėlius. Mes pasisukame – vairas buvo susuktas, išsilyginame, ištiesiname vairą ir įvažiuojame į parkavimo vietą“, – kaip statyti automobilį aiškina vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.
Anot A. Pakėno, viena dažniausių vairuotojų klaidų yra ta, kad jie neteisingai pasirenka pradinę poziciją.
„Jie nežino, iki kiek važiuoti, kaip važiuoti, ir dėl to dažnai vyksta spėliojimas – ar per arti, ar per toli, ar pravažiavau, ar dar neprivažiavau. Jie nežino, kur žiūrėti. Kažkokio sudėtingo vairavimo nėra. Jeigu teisingai privažiuoji tam tikrą tašką, tai tiesiog susuki vairą ir automobilis vos ne pats įvažiuoja, nereikia net koreguoti“, – teigia A. Pakėnas.
Neryškios parkavimo linijos – daugelio prekybos centrų aikštelių trūkumas. Ką tokiu atveju patartų vairavimo profesionalas?
„Trečioji linija yra ties mūsų automobilio durelių priekiu. Bet tada pažiūrėkime, kur yra mūsų automobilio galas. Mes turime pravažiuoti tą automobilį, prieš kurį norime statyti. Jei linijų nėra, mes tiesiog pravažiuojame tą automobilį ir tada sukamės.
Žmonėms niekas nepasako tų taškų. Bet tai labai paprasta – arba pravažiavai automobilį, arba atsiskaičiavai trečią liniją, arba pasisukai kampu, jeigu sąlygos leidžia, jei pravažiavimo takas yra platus“, – sako vairavimo instruktorius.
Parkuojant automobilį pastaruoju būdu, anot A. Pakėno, manevras pradedamas sustojus vietoje, iš kurios per šoninį veidrodėlį matyti kito automobilio kampas, už kurio parkuojamasi. Tuomet maksimaliai susukamas vairas ir automobilio galas taikomas į tarpą tarp dviejų kitų automobilių, tačiau naudojamasi tik vienu veidrodėliu, o kitu – jei nesate tikras. Įsukus į tarpą ir atsistojus lygiagrečiai kitiems automobiliams vairas visiškai ištiesinamas.
Saugiausia automobilį statyti galu
Taigi sistema lyg ir aiški. Orientaciniai taškai tikrai padės paprasčiau ir be didelio vargo pastatyti automobilį. Į ką dar vairuotojų dėmesį nori atkreipti vairavimo specialistai?
„Saugiausia automobilį parkuoti galu. Kai važiuojame galu į statmeną parkavimo vietą, mūsų galinė dalis yra apsaugota, ten niekas negali eiti, ten dažniausiai tvorelė ar kiti automobiliai, ar atrama stovi – ten nieko nėra. Mes drąsiai pasikoreguojame atstumus šonuose ir įvažiuojame.
Išvažiuojant, tik truputėlį pajudėjus, matome visą taką, ir išvažiuojame saugiai. O jei į parkavimo vietą įvažiuojame priekiu, išvažiuodami atbuline pavara mes ilgą laiką nieko nematome. Ir tiesiog tikimės, kad kiti mus pamatys ir įleis“, – sako A. Pakėnas.
Jei iš keleto kartų ir pavyksta mašiną pastatyti priekiu, dažniausiai ji lieka stovėti kreivai, išsikišusi ir tikrai nesaugiai.
Pasivaikščiojimo automobilių jūroje prie prekybos centro rezultatai nestebina: mašinų pastatytų priekiu, skersai ar su per daug išsikišusiu galu – nemažai.
„Pažiūrėkite – jau vienas nepajautęs įlindo į kitą parkavimo vietą. Ir vairuotojas, kuris toje vietoje parkuos automobilį, bus arba priverstas iškišti galą, arba važiuodamas galu rizikuos atsitrenkti į tą automobilį, nes nesitikės, kad jis taip arti. Tiesiog įvažiavo pagal paprastą lietuvišką sistemą – bet kaip. Ši sistema – populiariausia“, – tvirtina vairavimo instruktorius.
Kad sistema „bet kaip“ klesti, įrodymų toli ieškoti nereikia. Pikantiškų vaizdelių mirgu marga bene kiekvienoje gatvėje ar aikštelėje.
Parkuoti automobilį anksčiau ar vėliau išmokti būtina. Kaip juokauja ekspertai – juk jei jau vairuoji ir važiuoji, vis tiek kada nors teks sustoti. Ir nebūtinai tai bus tuščia poilsio aikštelė.
