Moteris už vilkiko vairo iki šiol yra gana retas reginys. Daug kas teigia, kad ši profesija yra nemoteriška ir šis stereotipas gajus iki šiol. Tačiau įvertinus šių dienų didžiausias vežėjų problemas, tarp kurių yra ir vairuotojų trūkumas, galbūt vertėtų ne taip skeptiškai žiūrėti į tokią galimybę.
Nesiruošiame analizuoti darbuotojų ir darbdavių santykių bei kiekvienos įmonės personalinės kadrų politikos, o tik apžvelgiame globalias priežastis, kodėl moterų už vilkiko vairo yra tiek nedaug.
Europoje vilkikus vairuojančios moterys sudaro 1 proc. visų šių sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų. Kituose žemynuose situacija yra panaši išskyrus Šiaurės Ameriką. Čia šis skaičius siekia 5 proc. Tiesa, patys amerikiečiai nėra patenkinti tokiais rezultatais ir siekia, kad moterys sudarytų bent 10 proc. vilkikų vairuotojų.
Kodėl Šiaurės Amerikoje tiek daug, palyginti su kitais žemynais vairuotojų moterų? Pirmiausiai, reikia atkreipti dėmesį į patį vilkiką. Šiame kontinente naudojami vilkikai yra daug komfortiškesni ir jame be vargo gali važiuoti du vairuotojai: vyras ir žmona, tėvas ir dukra, nesusituokusi pora ir pan. Tokiuose vilkikuose galima rasti mini virtuvėlę, patogius gultus ir kitus naudingus įrenginius. Poroms tai ne tik būdas užsidirbti, bet ir pakeliauti po didžiulę savo šalį kartu.
Europa tokių vilkikų pasiūlyti negali. Tačiau pastangų pakeisti situaciją tikrai yra. Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir keliose kitose šalyse yra organizacijos, kurios skatina moterų įdarbinimą vilkikų vairuotojomis. Ypač sėkmingai tokios organizacijos veikia Švedijoje.
Kaip didžiausią problemą moterims įdarbinti vairuotojomis Europoje, šios organizacijos nurodo pigesnę darbo jėgą rytuose. Patyrę vairuotojai iš rytų Europos traukia į vakarus ir ten įsidarbina vairuotojais. Į rytų Europą po truputi plūsta darbo jėga iš Muitų sąjungos valstybių ir Ukrainos. Šie vairuotojai užima norinčių ir galinčių vairuoti moterų vietą.
Nuo 1999 m. „Volvo“ kompanija rengia „Damų dienas“. Šio renginio metu organizuojami moterų susitikimai su vilkikų vairuotojomis, pristatomos šio darbo subtilybės ir suteikiama galimybė pavairuoti vilkiką.
Kalbėdami apie tokios akcijos motyvus „Volvo“ atstovai teigia, kad nors jie tiesiogiai vairuotojų ir neįdarbina, tačiau yra visiškai priklausomi nuo vežėjų ir kuo efektyviau dirbs jie, tuo daugiau naudos gaus ir vilkikų gamintojai.
Didžioji dalis vežėjų kol kas nemato vairuotojų moterų kaip vairuotojų trūkumo sprendimo problemos. Vilkikus vairuojančios moterys teigia, kad moteris ne tik gali vairuoti sunkiasvorę transporto priemonę, bet ir daro tai neprasčiau nei vyrai. Konkrečios statistikos pateikti negalime, tačiau dauguma sutiks, kad moterys vairuoja atsargiau nei vyrai, o tai turėtų užtikrinti saugesnį vilkiko eksploatavimą.
Šiandien didžiausiu iššūkiu moteriai tampa visuomenės nuomonė, kad jos nėra tinkamos vairuoti sunkiasvores transporto priemones. Vilkikų gamintojų atstovai su tuo nesutinka ir teigia, kad naujieji vilkikai yra pritaikyti bet kokio kūno sudėjimo ir fizinių galimybių vairuotojui.
Alvydas Šukšta „IVECO“ komercijos vadovas Baltijos šalyse akcentuoja, kad kuo toliau, tuo labiau vilkikai tampa universalūs ir juos gali vairuoti ir vyrai, ir moterys. „Kurdami naująjį „STRALIS“, inžinieriai glaudžiai bendradarbiavo su klientais, kas leido sukurti ypatingai klientų poreikiams pritaikytą automobilį su komfortabilia ir iš aukštos kokybės medžiagų įrengtą vairuotojo darbo vieta. Automatizuota pavarų dėžė, pagalbinės elektroninės bei kitos sistemos, sukuria galimybes optimaliai ir lengvai valdyti automobilį tiek vairuojančiam vyrui, tiek ir moteriai. Neretai aukštus estetinius reikalavimus automobiliui keliančioms dailiosios lyties atstovėms turėtų ypatingai patikti šiuolaikinis automobilio dizainas, modernus aukštos kokybės kabinos interjeras.“
UAB „Volvo Lietuva“ rinkodaros vadovas Laurynas Bričkus taip pat pritarė savo kolegai: „Skirtumo, kas vairuoja vilkiką, iš esmės nėra. Sėdynė, vairas – viskas reguliuojasi. Jie pritaikyti tiek mažam tiek ir dideliam žmogui. Galbūt sudėtingiau dirbti su tentu ir krovinių tvirtinimu, kur reikia daugiau jėgos, bet vairavimui tai jokios įtakos vairuotojo lytis neturi.“
Žinoma, pakrovimo aspektai yra svarbūs, taip pat kelyje gali atsirasti techninių problemų, kurioms spręsti reikia vyriškos jėgos, tačiau moteris už vilkiko vairo ateityje turėtumėm matyti dažniau. Juk tikrai ne mitas yra tai, kad vairuotojai labai solidarūs ir kelyje padeda vienas kitam, tad ištikus bėdai, matyt ne vienas vairuotojas vyras sutiktų pagelbėti dailiosios lyties atstovei.
O jei vieną vilkiką pasikeisdami vairuotų vyras ir žmona, greičiausiai išvis būtų idealu ir bent dalinai būtų išspręsta vairuotojų trūkumo problema.
