Nuo 2012 m. lapkričio 1 d. naujoji europinė etiketė turės būti priklijuota prie visų lengvųjų automobilių ir lengvųjų bei sunkiųjų komercinės paskirties automobilių padangų, pagamintų po 2012 m. liepos 1 d. Standartinė etiketė turės būti pateikiama padangų gamintojo spausdintoje ir internete skelbiamoje reklaminėje medžiagoje.
Nauja padangos etiketė (nuotr. Gamintojo)
Etiketėje bus pateikta informacija apie tris eksploatacinius parametrus. Du iš jų yra susiję su aplinka (energijos vartojimo efektyvumas ir riedėjimo triukšmas), o trečiasis – su sauga. Taigi, naujasis ES reglamentas reikalauja, kad prie kiekvienos parduodamos padangos būtų priklijuota etiketė su nurodytu pasipriešinimu riedėjimui (žr. toliau pateiktus išsamius paaiškinimus), išorinio riedėjimo triukšmo lygiu ir stabdymo keliu ant šlapios dangos (sukibimu su šlapia kelio danga).
Naujos padangų etiketės (nuotr. Gamintojo)
Ši plataus masto iniciatyva padės vartotojams geriau suprasti padangų poveikį jiems patiems ir bendruomenei saugos bei aplinkos požiūriu. Reglamentas ypač reikšmingas tuo, kad jame pirmą kartą pasaulyje reikalaujama nurodyti duomenis apie padangų energijos vartojimo efektyvumą. Etiketė bus panaši į tą, kurią vartotojai jau yra įpratę matyti ant buitinių prietaisų. Joje bus nurodyta padangos kokybės klasė pagal tris eksploatacinius parametrus:
- pasipriešinimą riedėjimui, kuris reiškia poveikį degalų sunaudojimui, taigi ir išmetamųjų anglies junginių kiekiui – nuo A iki G klasės;
- sukibimą su šlapia danga, kai yra matuojamas stabdymo kelias ant šlapios dangos – nuo A iki G klasės;
- išorinį riedėjimo triukšmą, matuojamą decibelais (dB).
Ta pati informacija turi būti nurodyta padangų pirkimo sąskaitoje arba pridėta prie jos, kad galutiniai naudotojai galėtų geriau suprasti apie padangas ir jas palyginti, vadovaudamiesi jau minėtais trimis parametrais.
Išsamiau apie tris eksploatacinių savybių kriterijus, nurodytus europinėje etiketėje
1 kriterijus: energijos vartojimo efektyvumas
Energijos naudojimo efektyvumas (nuotr. Gamintojo)
Pasipriešinimas riedėjimui
Su kiekvienu rato apsisukimu padanga, veikiama savo masės, deformuojasi, kai susiliečia su kelio danga, todėl jos sudėtyje esančios medžiagos įkaista. Sumažinus šį šilumos susidarymą, galima sumažinti degalų sąnaudas, taigi ir šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį. Jėga, kliudanti automobiliui judėti į priekį, vadinama „pasipriešinimu riedėjimui“. Ji matuojama pagal sunaudotą energijos kiekį, nuvažiuojant tam tikrą atstumą.
Kad įveiktų šį pasipriešinimą riedėjimui, padangos sunaudoja maždaug 20 proc. automobilio sunaudojamų degalų. Kitaip tariant, tai reiškia, kad vieną iš penkių pilnų bakų degalų sunaudoja padangos. Taigi, pasipriešinimo riedėjimui sumažinimas padeda pastebimai padidinti kelių transporto energijos vartojimo efektyvumą, sumažinti išmetamųjų anglies junginių kiekį bei tuo pačiu sumažinti išlaidas degalams. Padangos klasė nustatoma tikrinant bandymų įrenginiu, kuris nustato padangos pasipriešinimo riedėjimui koeficientą.
Reikia turėti omenyje, kad iš kiekvieno sudeginto benzino litro į atmosferą išsiskiria 2,3 kg CO2, o iš kiekvieno litro dyzelino – 2,65 kg CO2.
Padangos energijos vartojimo efektyvumo išraiška
Energijos vartojimo efektyvumas išreiškiamas koeficientu, apskaičiuotu dalijant bandymų įrenginio išmatuotą pasipriešinimą riedėjimui ir padangos apkrovą bandymo metu. Naujojoje etiketėje energijos vartojimo efektyvumą simbolizuos raidė spalvinėje skalėje (panašiai kaip ant buitinių prietaisų arba naujų automobilių) po standartine, Europos Sąjungos nustatyta energijos vartojimo efektyvumo piktograma.
Yra septynios energijos vartojimo efektyvumo klasės – nuo A (didžiausio efektyvumo) iki G (mažiausio efektyvumo), kurių reikšmė skiriasi tik tuo, kad sumontavus konkrečiame automobilyje visą A klasės padangų rinkinį degalų sąnaudas (o kartu ir išmetamųjų anglies junginių kiekį) galima sumažinti iki 7,5 proc., palyginti su visu G klasės padangų rinkiniu.
Energijos vartojimo efektyvumo klasėms taikomi standartai yra labai griežti, ypač mažesnių padangų klasėms, todėl atsiveria galimybės tobulinti kiekvieną padangų seriją.
2 kriterijus: sukibimas su šlapia danga
Sukibimas su šlapia danga (nuotr. Gamintojo)
Stabdymo kelias matuojamas pagal standartinę procedūrą, lyginant vienai ar kitai klasei priskirtiną padangą su standarte apibrėžta kontroline padanga. Dviejų atstumų (bandomos padangos ir kontrolinės padangos) santykis lemia etiketėje nurodytą padangos klasę pagal sukibimą su šlapia danga. Kaip ir pasipriešinimas riedėjimui, sukibimas su šlapia danga išreiškiamas septyniomis efektyvumo klasėmis – nuo A (geriausias) iki G (blogiausias).
Nors rezultatai gali svyruoti priklausomai nuo automobilio ir faktinių orų sąlygų, skirtumas tarp klasių reiškia, kad automobilio, kuriame sumontuotas visas A klasės padangų rinkinys, stabdymo kelias gali būti iki 30 proc. trumpesnis, palyginti su automobiliu, kuriame sumontuotas visas G klasės padangų rinkinys. Tai atitinka maždaug 18 m atstumą, stabdant 80 km/val. greičiu važiuojantį automobilį iki visiško sustojimo. Tačiau didesnę saugą teikia ne tik ši padangų savybė. „Michelin“ strategijos pagrindas – pastangos kurti ir gaminti tokias padangas, kurios būtų saugios bet kokiomis važiavimo sąlygomis, ant sausos ir šlapios dangos, važiuojant tiesiais kelio ruožais ir ties posūkiais.
3 kriterijus: išorinis riedėjimo triukšmas
Išorinis riedėjimo triukšmas (nuotr. Gamintojo)
Kadangi padangos prisideda prie transporto keliamo triukšmo, kuris pasižymi didžiuliu neigiamu poveikiu, naujojoje etiketėje nurodytas padangos išorinio riedėjimo triukšmo lygis, o ne tas triukšmo lygis, kurį jaučia automobilyje sėdintis vairuotojas. Išmatuotoji vertė yra nurodyta decibelais (dB) ir vaizdiniu simboliu – viena, dviem ar trimis juodomis bangomis, priklausomai nuo triukšmo lygio atitikties ES standartui. Trys bangos reiškia, kad padangos keliamas triukšmas atitinka esamą ribą, dvi – kad padangos keliamas triukšmas yra 3 dB (priklauso nuo dydžio) mažesnis už esamą ribą, arba dvigubai mažesnis už jam taikomą standartą, o viena banga reiškia, kad padangos keliamas triukšmas yra 6 dB (priklauso nuo dydžio) mažesnis už esamą ribą, arba keturis kartus mažesnis už jam taikomą standartą.
Bandymų metodai ir padangų gamintojų atsakomybė
Padangų gamintojai atsako už tai, kad parametrų bandymai būtų atliekami pagal reglamentuose numatytas procedūras ir standartus.
Pasipriešinimo riedėjimui bandymas atliekamas laboratorijoje, naudojant tam skirtą įrenginį. Bus sudaryta procedūra, siekiant suvienodinti bandymus, kuriuos atlieka skirtingos padangų gamintojų laboratorijos ir nepriklausomos bandymų organizacijos, pvz., UTAC ir „TÜV SÜD Automotive“.
Sukibimas su šlapia danga matuojamas ant lauke esančio takelio ir lyginamas su kontroline padanga, sumontuota arba automobilyje, arba bandymų priekaboje. Bandymai atliekami ant tos pačios standartinės dangos ir esant tokiam pat vandens sluoksnio storiui (1,0 mm ± 0,5 mm automobilių padangoms). Aplinkos temperatūra priklauso nuo padangų kategorijos: vasarinės padangos bandomos esant 5–35 °C temperatūrai, o žieminės – esant 2–20 °C temperatūrai.
Padangų keliamas triukšmas matuojamas automobiliui važiuojant lauke. Kadangi triukšmas daugiausia priklauso nuo greičio, dangos tipo ir temperatūros, bandymas atliekamas automobiliui važiuojant 80 km/val. greičiu tokia danga, kuri tiksliai atitinka apibrėžtas orų sąlygas (vėjo greitį, temperatūrą ir t. t.).
