Bendrovė „Statoil Fuel & Retail Lietuva“, šios įmonės darbuotojų profesinė sąjunga, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos gaisrinės saugos asociacija pradeda rengti masiškiausius gaisrinės saugos mokymus degalinėse. Per 2013 metus saugos specialistai ir ugniagesiai gelbėtojai apmokys 400 degalinių darbuotojų tinkamai reaguoti į ugnies pavojų, o patys iš kolegų Norvegijoje semsis patirties plėtojant verslo ir valdžios institucijų bendradarbiavimą. Kaip elgtis užsidegus automobiliui, „Statoil“ patars ir klientams.
Beveik 400 tūkst. litų vertės projektui 90 proc. lėšų skiria Norvegijos vyriausybės fondas „Norway Grants“, kitus 10 proc. investuoja „Statoil Fuel & Retail Lietuva”.
„Skiriame didelį dėmesį sveikatos, saugos ir aplinkosaugos sritims. Gaisro pavojų vertiname kaip vieną didžiausių rizikų degalinėse. Norėdami užtikrinti jo prevenciją vykdysime plačiausio masto gaisrinės saugos mokymus bei pratybas degalinėse. „Norway Grants“ finansuojamas projektas yra svarbus siekiant mūsų strateginio prioriteto užtikrinti aukščiausius sveikatos, saugumo ir aplinkosaugos standartus“, – sakė „Statoil Fuel & Retail Lietuvos“ viceprezidentas Giedrius Bandzevičius.
„Džiaugiamės aktyvia „Statoil“ pozicija bei jų noru daugiau dėmesio skirti gaisrinei saugai – tai padeda užtikrinti saugesnę visų mūsų aplinką. Šis projektas taip pat atkreips visuomenės dėmesį į transporto priemonių gaisrus bei suteiks žinių, kaip tinkamai reaguoti“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas vidaus tarnybos pulkininkas Vygandas Kurkulis.
„Saugi darbo aplinka yra vienas pamatinių deramo darbo principų, kuriam įtvirtinti Norvegija skiria ypatingą dėmesį. Lietuvoje Norvegijos paramos spektras ypač platus – nuo pilietinės visuomenės stiprinimo ar paramos rizikos grupės vaikams ir jaunimui iki deramo darbo bei dialogo tarp socialinių partnerių skatinimo. Šis projektas – puikus tokių iniciatyvų pavyzdys“, – sakė Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Leifas Arne Ullandas.
„Aš, kaip Norvegijos ambasadorius, džiaugiuosi, kad esu šio projekto dalis. Didžiąją projekto dalį finansuoja Norvegijos vyriausybė. Kaip žinote, Norvegija nėra ES dalis, tačiau turime labai svarbią sutartį su ES. Tai ekonominio bendradarbiavimo sutartis, kuria esame įsipareigoję remti ES nares“, – teigė Norvegijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje Leifas Arne Ullandas ir pridūrė, kad per pirmuosius penkerius metus Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai buvo skirti 67 mln. eurų.
G. Bandzevičius pabrėžė, kad sveikata, aplinka ir aplinkosauga visuomet buvo prioritetinės kompanijos sritys. „Gaisro pavojus yra didžiausia rizika visoje degalų gamybos grandinėje. Mes prekiaujame labai degiais ir lakiais produktais, todėl bet koks incidentas gali turėti labai skaudžias pasekmes.
Degalinėse kasdien apsilanko tūkstančiai žmonių, todėl tokie mokymai yra labai svarbūs“, – tikino „Statoil Fuel & Retail Lietuvos“ viceprezidentas. Jis pridūrė, kad tokio masto programa, kai per pusmetį bus apmokyta daugiau nei 400 žmonių, būtų neįmanomi be partnerių pagalbos.
Anot Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjungos pirmininko, Aleksandro Posochovo, tai yra puikus bendro projekto pavyzdys, kai visi siekia bendro tikslo.
Ir teoriniai, ir praktiniai mokymai
Iki lapkričio truksiantį gaisrinės saugos projektą sudaro du etapai. Pirmajame gaisrinės saugos ekspertai surengs 20 teorinių seminarų didžiuosiuose šalies miestuose 400 degalinių tinklo darbuotojų. Seminarų metu darbuotojai gilins teorines žinias ir praktinius įgūdžius, kaip elgtis užsiliepsnojus automobiliui.
Antrajame etape vyks 4 praktinės pratybos, kurių metu bus imituojami gaisro atvejai. Pirmieji jį gesinti pradės darbuotojai, o vėliau, sulaukę pagalbos prašymo, prisidės konkretų rajoną saugantys ugniagesiai gelbėtojai. Jie ne tik pasitikrins, kaip yra pasirengę gesinti gaisrus degalinėse, bet ir dirbs kartu su įmonės darbuotojais, kurie pirmieji reaguoja į kilusį gaisrą. Po pratybų bus aptariamos išmoktos pamokos, dalijamasi žiniomis ir patirtimi. Planuojama, kad į pratybas įsitrauks apie 70 Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų.
„Siekiame, kad tai būtų ne eiliniai mokymai, o kad darbuotojai realiai išmoktų, kaip elgtis kilus gaisrui. Kai siautėja ugnis, skaityti instrukcijų nebėra laiko. Praktinių įgūdžių formavimas leis užtikrinti didesnį degalinių, jų darbuotojų, klientų bei aplinkinių saugumą“, – sakė Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas A. Posochovas.
Projekto metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento darbuotojai taip pat vyks semtis gerosios patirties iš kolegų Norvegijoje. Jie išvys, kaip šioje šalyje bendradarbiauja privatus ir viešasis sektorius, siekdami užtikrinant maksimalią gaisrinę saugą. Projekto pabaigoje ketinama surengti varžybas tarp ugniagesių gelbėtojų, degalinių darbuotojų ir žiniasklaidos atstovų – varžybų metu dar sykį bus tikrinamos žinios ir praktiniai įgūdžiai.
2012 m. degė daugiau nei 1 tūkst. transporto priemonių
2012 metais ugniagesiams Lietuvoje teko gesinti 1182 transporto priemonių gaisrus. Per juos žuvo 1 žmogus. Vien dėl transporto priemonių elektros instaliacijos gedimų pernai kilo 574 gaisrai, o dėl transporto priemonių kuro tiekimo sistemos gedimų ugniagesiams teko gesinti 143 gaisrus. Dėl transporto priemonių dujų įrangos gedimų gesinta 50 gaisrų.
Šiais metais vien per sausio mėnesį ugniagesiams jau teko gesinti 87 transporto priemonių gaisrus.
„Lietuvos draudimas“ pernai užfiksavo 70 gaisrų, kuriuose degė bendrovės drausti automobiliai. Įmonės duomenimis, kas 7-as dėl gaisro nukentėjęs automobilis buvo BMW markės, kas 12-as – „Volkswagen“, „Renault“ ir „Ford“.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis per 2004–2013 metus Lietuvoje degalinių pastatuose bei jų teritorijose kilo 21 gaisras. Per juos trys gyventojai patyrė traumas, žuvusiųjų nebuvo.
Lietuvoje gaisrų pasitaiko labai nedaug, dažniausiai jų kyla dėl elementariausios buitinės priežasties – netvarkingos elektros instaliacijos arba neatsakingo lankytojo nevietoje numestos nuorūkos. Anot V. Kurkulio, dėl sisteminių pažeidimų gaisrų per pastaruosius porą metų šalies degalinėse nebuvo užfiksuota. Į mokymus bus įtrauktos ne tik kritinės situacijos, kai dega automobilis, bet ir parduotuvių patalpų bei rezervuarų gaisrai.
„Šiandien didžiausia spraga tiek kalbant apie eilinių piliečių, tiek apie degalinių darbuotojų žinias ir įgūdžius – kaip gesinti automobilį. Neteisingai to imantis gali baigtis tuo, kad po trijų minučių automobilis jau bus sudegęs. Darant tai profesionaliai ir atsakingai nuostolius sumažinti iki minimumo. Todėl pagrindinis akcentas, praktiniai užsiėmimai bus koncentruoti į gaisro gesinimą parduotuvės zonoje ir automobiliuose“, − komentavo priešgaisrinės saugos specialistas.
Mokymų eiga bus skelbiama internete, taip pat bus platinami lankstinukai. Daugiausia informacijos bus pateikiama „Statoil“ degalinėse. Kaip teigė Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas A. Posochovas, dažniausiai panašūs projektai rengiami tada, kai įvyksta nelaimė. Šis yra daugiau prevencinio pobūdžio.
